Renginys buvo įtraukiantis nuo pat įėjimo. Žiūrovus, tarp kurių – ir išrinktasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda, iš karto pasitiko vizualiniai efektai.
„Muzika įkvepia, suteikia sparnus, priverčia tikėti šviesiu rytojumi. Visa tai šiandien mes gavome. Buvo nuostabus jausmas, kai visi taip sutartinai dainavome“, – po renginio sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje bendrai visų žiūrovų ir dalyvių giedotą „Lietuva brangi“.
Tokio sutarimo ir vienybės jis linkėtų ir politikos, ir kitose gyvenimo srityse.
Buvo nuostabus jausmas, kai visi taip sutartinai dainavome.
Pasididžiavimo Kaunu, Lietuva, muzikos ir vaizdo sintezė. Taip trumpai galima apsakyti vakaro įspūdžius.
Į renginį kviesdami organizatoriai visiems priminė, kad Kaunas – tarpukario Lietuvos sostinė, kuri XX a. pradžioje sutelkė Lietuvos valstybingumą, kartu ir pagrindė kultūrinę rezistenciją bei valstybingumo atstatymą.
„Lietuvą griovė ir niekino okupantas, bet prisikėlimo viltis nepasiduodančiame Kaune visuomet ruseno. Ir ta viltis laimėjo. Ir prisikėlimas sklinda ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – apie priežastį švęsti portalui kauno.diena.lt kalbėjo Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.
Šis prisikėlimas mieste ir tėvynėje iki šiol skleidžiasi gyvenimo džiugesiu.
Renginyje ir bandyta atskleisti, kas vyko nuo vilties rusenimo iki prisikėlimo džiaugsmo. Projekto koncepcija pasirinkta tokia, kad žiūrovai pasijunta viso to dalyviais, ne tik stebėtojais.
Be ypatingos progos ir ypatingo konteksto, projektui gylio bei spalvų neabejotinai suteikė ir tai, kad jame dalyvavo stipriausi Kauno muzikiniai kolektyvai: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno styginių kvartetas, Kauno valstybinis choras.
Šio projekto idėjos autorė yra dirigentė Adrija Čepaitė. Projekto idėja gimė dar pernai. Tiek laiko prireikė jai išrutulioti ir įgyvendinti, ką pasitelkęs istorines fotografijas ir kitas priemones padėjo padaryti režisierius Paulius Jurgutis.
Naujausi komentarai