Išskirtiniame „Nabuke“ – įprasminta atmintis ir kvietimas vienybės

G.Verdi „Nabukas“ – ypatingas kūrinys. Į VI a. pr.m.e. Jeruzalę ir Babiloną nukeliantis operos siužetas, pasakojantis apie žydų tautos kovą už laisvę ir išsivadavimą iš Babilonijos priespaudos, ir populiarusis vergų choras „Skrisk, svajone“, kurio melodiją žino visas pasaulis, iki šiol laikomi pasipriešinimo politinei priespaudai ir laisvės simboliais. Todėl eidami žiūrėti „Nabuko“ tikimės ne tik grožėtis nuostabia G.Verdi muzika, bet ir susitapatindami su operos veikėjais prisiminti ar vėl išgyventi mums svarbius istorinius momentus.

Būtent to siekia ir KVMT trupė, pakviesianti į meniniais elementais papildytas eitynes „Susitaikymo kelias“, pakartosiančias istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. Eitynes vainikuos G.Verdi operos „Nabukas“ premjera, simboliškai vyksianti Kauno IX forte.

Amžinosios vertybės

Nors šis programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" dalimi tapsiantis renginys buvo planuotas Kauno geto likvidavimo metinėms paminėti, karo Ukrainoje kontekste jis įgauna ir platesnę reikšmę.

Renginio režisierius Kęstutis Jakštas pasakojo, kad surinkęs KVMT trupę į pirmą repeticiją užsiminė pastebėjęs tendenciją „Nabuką“ statyti prieš svarbius istorinius įvykius ar po jų, tad operą galima drąsiai vadinti savotišku vilties ženklu.

Visuomenės savęs suvokimą kaip „mes“ jau pakeitė koncentravimasis į „aš“, o tai veda pasaulį į tam tikrą susinaikinimą.

„Praėjo mėnuo nuo pirmosios „Nabuko“ repeticijos ir štai – didžioji apokalipsė: prasidėjo karas Ukrainoje. Ši opera akivaizdžiai atliepia šiandienę situaciją, nes realybėje, kaip ir operoje, mes matome tautą, kuri pakėlusi galvą žengia pirmyn ir visam pasauliui rodo pavyzdį, kaip reikia mylėti tėvynę“, – sakė K.Jakštas.

Režisieriaus žodžiais, vienu pagrindinių operos idėjos užuomazgų tapęs svarstymas, kodėl žmonės susitaiko su mirtimi, nuleidžia galvas ir paklusniai žengia į mirtį, ne tik išgrynino režisūros sprendimus, bet ir tapo aktualus šiandienos kontekstuose.

„Nabukas“ režisierių K.Jakštą sudomino ne tik dėl istorinės siužeto linijos – operoje pasakojama istorija yra išskirtinė, nes joje, užuot kaip įprasta išryškinus meilės istoriją su tragiška baigtimi, koncentruojamasi į pagrindinio operos personažo apsisprendimą pasikeisti.

„Babilonijos karalius Nabukas iki tam tikros dienos buvo despotiškas žmogus, neturėjęs jokių ribų ir išžudęs ištisas gentis ir tautas. Vieną dieną jį ištiko kažkoks dieviškas smūgis: supratęs, koks jis yra, Nabukas pradėjo savo žemišką atgailą. Tokie atvejai istorijoje yra labai reti, nes didieji despotai ima atgailauti tik prieš pat mirtį“, – mintimis apie operą dalijosi K.Jakštas.

Atsivėrimo ir atgailos tema buvusi aktuali visais laikais, tad šiame „Nabuko“ pastatyme išryškinama mintis, kad kiekvienam mūsų svarbu analizuoti savo veiksmus ir suvokti, ką darome netinkamai. „Laiku padarytos išvados įgalina keisti pasaulį į geresnę pusę“, – sakė režisierius. Beje, naujasis K.Jakšto darbas nuo ateinančio rudens taps KVMT repertuaro dalimi.

Žmogus ir aplinka

Nors operos „Nabukas“ siužetas remiasi Biblijos motyvais, atspirties tašku operos kūrėjams tapo tikra konkretaus žmogaus istorija. Spektaklio režisieriui K.Jakštui įdomu į Nabuko personažą pažvelgti per jo santykio su aplinka perspektyvą.

„Kai išanalizuoji konkrečios istorinės asmenybės santykį su tuo, kas vyko aplinkui, tampa aiškiau, iš kur tame žmoguje radosi tiek baisaus egoizmo. Žvelgiant į šiandienį pasaulį, akivaizdu, kad visuomenės savęs suvokimą kaip „mes“ jau pakeitė koncentravimasis į „aš“, o tai veda pasaulį į tam tikrą susinaikinimą, nes negalvodamas apie kitus žmogus praranda supratimą, atjautą, atgailą“, – tokią mintį spektaklyje išryškina K.Jakštas.

Jis sako, kad Nabuko istorija leidžia amžinųjų vertybių svarbą atskleisti per vienos iš daugelio šeimų istoriją. „Šeima yra tarsi mažas valstybės modelis. Šių postulatų aš nesilaikau, tačiau man norėjosi papasakoti vienos šeimos istoriją, joje išryškinant atgailos ir žmonių santykių svarbą“, – sakė režisierius.

Žmogaus santykio su aplinka svarba atsispindės ir simbolinėse eitynėse „Susitaikymo kelias“, kurios taps savotišku operos prologu. Režisierius K.Jakštas svarsto, kad šiandienėje aplinkoje stebimas nenuoširdus noras suprasti vienas kitą galbūt randasi todėl, kad esame atpratę veikti kartu, kolektyviai. Spektaklio kūrėjai tikisi, kad „Susitaikymo kelias“ suartins žmones ir, kartu nuėjus nemažą kelio atkarpą, paskatins panašiai mąstyti ir suvokti dabarties ir praeities įvykius.

„Mūsų šiame pasaulyje yra labai nedaug, tad turime mokėti vienas kitą suprasti, atleisti, pamiršti beprasmės kovos ir neapykantos priežastis. „Susitaikymo kelias“ bus gyvenimo tarpsnis, išgyventas kartu: nors ir labai trumpas, bet leisiantis mums visiems kartu ateiti į „Nabuko“ atlikimo, o kartu ir skaudžių istorinių įvykių vietą. Taip simboliškai tapsime ne tik žiūrovais, bet ir istorijos dalyviais“, – mintimis apie eitynes pasidalijo K.Jakštas. Tad šalia Kauno IX forto muziejaus rodoma opera bus ne tik proga paklausyti G.Verdi šedevro, bet ir akimirką pabūti vieningiems.

Iššūkiai orkestrui

Vienybę sustiprins ir masiškai giedamas žymusis vergų choras „Skrisk, svajone“. „Tai choras apie prarastą tėvynę, kurią reikia susigrąžinti, tad jis turi labai stiprų emocinį užtaisą, o šiandienos kontekstuose skamba ypač jautriai", – sakė spektaklio dirigentas Jonas Janulevičius

Prie KVMT choro prisijungs didžioji dalis Kauno chorų. „Skrisk, svajone“ giedos beveik tūkstantis žmonių. Tai bus iššūkis, kurį norint atlikti profesionaliai, tenka daug repetuoti. Kaip visa tai atrodys – telieka paslaptis ir intriga žiūrovui“, – sakė dirigentas.

Vaidmenis „Nabuke“ kurs garsūs operos solistai – Laimonas Pautienius, Gitana Pečkytė, Kristian Benedikt, Justina Gringytė, Liudas Mikalauskas, Tomas Ladiga, Mindaugas Zimkus, Gabrielė Bukinė.

Dvi scenos bus integruotos į didįjį Kauno IX forto muziejaus monumentą, pats memorialas taps spektaklio dekoracija.

J.Janulevičius pabrėžė, kad kūrybinė grupė šį „Nabuko“ pastatymą dedikuos mūsų protėviams, kurie buvo kankinami ir žudomi dabartinio Kauno IX forto muziejaus vietoje.

„Mes labai tikimės, kad ne tik žydų ir kitų tautų žmonių, kurie čia buvo sušaudyti, vėlės, bet ir publika supras, kad mes tai darome jų atminimui, nes ši vieta yra ypatinga“, – sakė dirigentas.

Ypatinga ši vieta ne tik dėl istorinės atminties, bet ir dėl geografinės padėties – aukščiausioje vietoje Kaune nuolat pučia stiprūs vėjai, keliantys iššūkių operos solistams ir orkestro muzikantams. J.Janulevičius juokavo, jog reikia melstis, kad gamtos dievai liepos 16-osios vakarą būtų palankūs, nes tokio įspūdingo reginio, kokį išvys žiūrovai, nepavyks nukelti nei į kitą vietą, nei į kitą laiką.

Be to, dirbant lauke, atlikėjams tenka visą muzikinę, emocinę ir draminę informaciją transliuoti dvigubai stipriau nei KVMT salėje, tad žiūrovas kūrybinį ir emocinį atlikėjų užtaisą tikrai pajus. Dalydamasis spektaklio vizualizacijos detalėmis, J.Janulevičius pasakojo, kad reginys bus matomas net iš automagistralės, nes dvi scenos, kurių viena bus skirta solistams, kita – orkestrui, bus integruotos į didįjį Kauno IX forto muziejaus monumentą, pats memorialas taps spektaklio dekoracija.

Kostiumuose – laiko kryžkelė

Su istorine vieta siesis ir spektaklio kostiumai. Kostiumų ir grimo dailininkas Dainius Bendikas sakė, kad režisieriaus vizija leido pasirinkti ir skirtingus laikotarpius atspindinčias kostiumų detales.

Spektaklio kostiumuose atsispindės Antrojo pasaulinio karo simbolika, operoje atvaizduojamų istorinių įvykių laikotarpio elementai ir distopinis ateities laikas.

„Kuriant spektaklio kostiumus, vienas pagrindinių atspirties taškų buvo bendrai civilizacijoje vykstantys paradigminiai lūžiai. Vienas tokių – operos istoriniu laiku vykę įvykiai, nulėmę Babilono sodų susinaikinimą. Šiandien dėliojasi įspūdis, kad vėl artėjame prie civilizacijos ir kultūros lūžio, kuris perorganizuos tam tikrus žmogaus prigimties aspektus. Tad tikrasis spektaklio veiksmas vyksta ateityje, čia atsiskleis ir tikrieji spektaklio kostiumai. Vis dėlto norėdami pabrėžti archajinį momentą, planuojame kostiumus pasendinti ir integruoti į spektaklio scenografiją“, – kostiumų kūrimo proceso momentais dalijosi D.Bendikas.

Šiuolaikinį žmogų atspindės nekūrybiniu kostiumu apvilktos eitynės, tad šiame „Nabuko“ pastatyme susilies praeitis, dabartis ir ateitis.

Kas? Operos „Nabukas“ premjera.

Kur? Kauno IX forto muziejuje.

Kada? liepos 16 d. 20 val.

Eitynės „Susitaikymo kelias“ vyks 19 val. IX forto memorialiniame komplekse.