Drobėse – išgrynintas akimirkos būvis

Greta namų augantis išstypęs beržas. Smulkia lapija nusagstytos šakos, siekia žemai nusileidusius debesis. Pavakare sukylantis vėjas, šiurena gležnus lapus, nubarstytus lengvais, besileidžiančios saulės spinduliais. Atmosfera kupina ramių, gamtiškų garsų ir tolstančios vasaros aido.

Akimirksnį trunkantys reginiai, kurių nepastebėtum, jei minutei kitai nestabtelėtum nurimti ir apsidairyti – visad primena tapytoją Laimą Drazdauskaitę, kurios paroda, eksponuojama Paveikslų galerijoje, tęsia ekspozicijų "Lūžio kartos vardai" ciklą.

Tapytoja buvo ne tik Lūžio kartos mokytoja, ji – patirtimi dalijasi ir su jaunosios kartos tapytojais. Menininkę geru žodžiu prisimena kiekvienas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros studentas.

Atsargus, tačiau įdėmus santykis su kiekvienu mokiniu, padedantis į savo kūrybą pažvelgti ne narstant ją sluoksnis po sluoksnio, o pajaučiant visumą, – tai įsimena ilgam. L.Drazdauskaitės gebėjimas įsigilinti į skirtingas kūrybos temas, tapybos stilius ir formas, suvokiant visumą, besiformuojančią už vizualaus vaizdo, yra akstinas ne vienam jaunam tapytojui siekti ne efektingo vizualumo, o vidinio, autentiško turinio.

Tapomo motyvo suabstraktinimas, išreiškiant jo virpesius, sąveikaujant su aplinka, būdingas tapytojos kūrybai. Atsisakydama realistiško vaizdo konstravimo drobėje, autorė kūrinio turinį formuoja asociatyviu spalvų ir potėpių ritmu.

Jausdama artumą gamtai, jos gyvybės formoms ir vykstantiems reiškiniams, L.Drazdauskaitė kūriniuose perteikia vidinio vyksmo ir įkvėpusio motyvo simbiozę. Gamtiškasis pasaulis, jo paslaptys ir akimirksnį trunkantys stebuklai apsigyvena tapytojos minčių, jausmų, nuojautų pasaulyje. Sąveikaudami tarpusavyje, du pasauliai susilieja drobėse, atsiverdami juos stebinčiai publikai.

"Žolynuose", "Pakelė", "Peizažas su tvorele" – tai keletas autorės kūrinių pavadinimų. Tapytoja publiką vedasi stebėti lietuviško peizažo, pajusti jo atmosferiškumą, išgirsti ritmingą garsų kakofoniją. Visa tai reflektuodama savo paveiksluose L.Drazdauskaitė kuria ryšį su atrastomis vietomis, reiškiniais, daiktais.

Autorė ne atsiriboja nuo tapomo motyvo, o susigyvena su juo, empatiškai patirdama akimirkos būvį, susiliejimo momentą, perteikiamą skaidriais, lengvais potėpiais, santūria spalvine gama. Čia ir dabar, susikaupime ir rimtyje atsiveria L.Drazdauskaitės kuriamos meditatyvios erdvės.


Kas: Lūžio kartos mokytojos L.Drazdauskaitės paroda.

Kur: Paveikslų galerijoje.

Kada: veikia iki lapkričio 13 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ričardas

Ričardas portretas
Geras straipsnis, manau pasakantis daug tiesos.. (Gal tik labiau skirtas profesionaliai ir užsiangažavusiai publikai) Tačiau norisi pacituoti grafiko R. Čiarnos pasakytus žodžius: "Kas poezijos neskaito, - Tegul žiūri Drazdauskaitę!" Tai gi grožėkimes, medituokime.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių