- Alina Ramanauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tauru, kilnu, inteligentiška – tokiais epitetais būtų galima apibūdinti jaunosios pianistės Ingos Liukaitytės-Kang rečitalį „Angelų muzika“, surengtą niūroką lapkričio 10-osios vakarą Kauno filharmonijos Mažojoje salėje. Pirmasis rečitalis, beje, išvakarėse nuskambėjo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos salėje.
Šįsyk – apie antrąjį koncertą. I.Liukaitytė-Kang – Londone gyvenanti pianistė. Ji giriama už sodrias spalvas, gebėjimą fortepijonu išgauti orkestrinį skambesį, gilumą, kontrastingus, bet drauge ir poetiškus potėpius.
I.Liukaitytė-Kang – daugiau nei penkiolikos tarptautinių konkursų laureatė ir kamerinės muzikos atlikėja, koncertavusi tokiose salėse kaip Barbican Hall, Šv.Jokūbo bažnyčioje Pikaladyje, Londone, Glazgo karališkojoje koncertų salėje, Edinburgo festivalyje. Ji nuolat rengia solinius ir kamerinius koncertus visoje Jungtinėje Karalystėje. Kaip „Live Music Now“ artistė džiaugiasi galėdama dalyvauti įvairiuose labdaringuose renginiuose: Čelsio ir Vestminsterio ligoninėse, globos namuose ir bendruomenių centruose Londone. 30-metė moteris rengia įvairius pasirodymus bendrojo lavinimo ir specialiųjų poreikių vaikams.
J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventę studijų kelias atvedė į Škotijos karališkąją konservatoriją ir Londono Gindholo muzikos ir teatro mokyklą, kur ji įgijo magistro diplomą.
I.Liukaitytė-Kang ne itin dažnai koncertuoja Lietuvoje, tačiau kai koncertuoja, tai, kaip sakoma, iš visos širdies, rodydama, ką sukaupė geriausio, tikriausio, įdomiausio, tad neatsitiktinai rečitalio programa – nuo Johanno Sebatiano Bacho iki šiuolaikinių autorių.
Rečitalio kulminacinis taškas – Ludwigo van Beethoveno sonata nr.31 As-dur, atlikta su didžiuliu užmoju, pagarba autoriui ir jo tekstui, įsiklausymu ir išklausymu kiekvienos moduliacijos, kiekvieno harmonijos nukrypimo, kiekvieno kontrapunkto dviejose fugose.
Atrodytų, vienos šios sonatos būtų užtekę, kad atlikėjos emocijų laukas pripildytų klausytojų ne tik girdimuosius, bet ir kur kas gilesnius pojūčius. Tačiau rečitalis yra rečitalis, tad po nepaprastai įtaigiai interpretuotos, ko gero, sudėtingiausios L.van Beethoveno sonatos ėjo ir J.S.Bacho–Ferruccio Bussoni čakona – vienas dramatiškiausių baroko genijaus kūrinių, beje, paties kompozitoriaus sukurtas smuikui po didelės asmeninės netekties, mirus pirmajai žmonai.
I.Liukaitytė-Kang ne itin dažnai koncertuoja Lietuvoje, tačiau kai koncertuoja, tai, kaip sakoma, iš visos širdies, rodydama, ką sukaupė geriausio.
Sudėtingo ritminio piešinio tiksliu perskaitymu, tapybiškomis spalvomis, jų atspalviais žėrėjo Olivier'io Messiano „Angelų žvilgsniu“ iš fortepijoninių pjesių ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“. Nustebsite, mielieji, angelas šiame žvilgsnyje – ne tas ilgesingas, baltasparnis svajoklis, kokį įpratę matyti bažnyčių skulptūrose ar freskose, o kovojantis su savo nuodėmėmis ir demonais žmogus.
Dailus suvenyras, skirtas ir lietuvių muzikai, – Stasio Vainiūno ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniams. Ypač įdomiai I.Liukaitytė-Kang interpretavo S.Vainiūno Baladę – itin retai mūsų koncertų salėse atliekamą įdomų kūrinį, kuris papuoštų kiekvieno atlikėjo programą, pasirengusio publiką supažindinti su lietuvių muzika.
Rečitalyje I.Liukaitytė-Kang pasirodė ne tik kaip pianistė, bet ir kaip visiškai nebanali poetė. Prieš kiekvieną kūrinį ji skaitė savo ir savo mamos, žurnalistės Violetos Vilkauskaitės, eiles, kurios atlikėjai padėjo susikurti savitą emocinį lauką vėliau jau atliekant patį muzikinį kūrinį, o klausytojams subtilūs poezijos posmai tapo savotiškomis atsklandomis į grojamą kūrinį, jo turinį.
Po I.Liukaitytės-Kang rečitalio ilgai galvojau apie kitus J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventus, pasklidusius pasaulyje. Visų neišvardysiu, apsiribosiu tik žymiausiais pianistais: Eglė Janulevičiūtė gyvena JAV, Ieva Panomariovaitė – Paryžiuje, Vita Panomariovaitė – Londone, Indrė Petrauskaitė – Londone, Martyna Jatkauskaitė – Graikijoje, Robertas Lozinskis ir Monika Mašanauskaitė – Paryžiuje, Gabrielė Sutkutė – Londone. O kiek jų besimokančių svetur... Iš jų susidarytų nemažas pianistų choras, skambinantis savotišką „Angelų muziką“, skatinančią susikaupti, įsigilinti, jausti, kad ateina gamtos ramybės ir rimties tarpsnis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!1
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...