- Alina Ramanauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tauru, kilnu, inteligentiška – tokiais epitetais būtų galima apibūdinti jaunosios pianistės Ingos Liukaitytės-Kang rečitalį „Angelų muzika“, surengtą niūroką lapkričio 10-osios vakarą Kauno filharmonijos Mažojoje salėje. Pirmasis rečitalis, beje, išvakarėse nuskambėjo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos salėje.
Šįsyk – apie antrąjį koncertą. I.Liukaitytė-Kang – Londone gyvenanti pianistė. Ji giriama už sodrias spalvas, gebėjimą fortepijonu išgauti orkestrinį skambesį, gilumą, kontrastingus, bet drauge ir poetiškus potėpius.
I.Liukaitytė-Kang – daugiau nei penkiolikos tarptautinių konkursų laureatė ir kamerinės muzikos atlikėja, koncertavusi tokiose salėse kaip Barbican Hall, Šv.Jokūbo bažnyčioje Pikaladyje, Londone, Glazgo karališkojoje koncertų salėje, Edinburgo festivalyje. Ji nuolat rengia solinius ir kamerinius koncertus visoje Jungtinėje Karalystėje. Kaip „Live Music Now“ artistė džiaugiasi galėdama dalyvauti įvairiuose labdaringuose renginiuose: Čelsio ir Vestminsterio ligoninėse, globos namuose ir bendruomenių centruose Londone. 30-metė moteris rengia įvairius pasirodymus bendrojo lavinimo ir specialiųjų poreikių vaikams.
J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventę studijų kelias atvedė į Škotijos karališkąją konservatoriją ir Londono Gindholo muzikos ir teatro mokyklą, kur ji įgijo magistro diplomą.
I.Liukaitytė-Kang ne itin dažnai koncertuoja Lietuvoje, tačiau kai koncertuoja, tai, kaip sakoma, iš visos širdies, rodydama, ką sukaupė geriausio, tikriausio, įdomiausio, tad neatsitiktinai rečitalio programa – nuo Johanno Sebatiano Bacho iki šiuolaikinių autorių.
Rečitalio kulminacinis taškas – Ludwigo van Beethoveno sonata nr.31 As-dur, atlikta su didžiuliu užmoju, pagarba autoriui ir jo tekstui, įsiklausymu ir išklausymu kiekvienos moduliacijos, kiekvieno harmonijos nukrypimo, kiekvieno kontrapunkto dviejose fugose.
Atrodytų, vienos šios sonatos būtų užtekę, kad atlikėjos emocijų laukas pripildytų klausytojų ne tik girdimuosius, bet ir kur kas gilesnius pojūčius. Tačiau rečitalis yra rečitalis, tad po nepaprastai įtaigiai interpretuotos, ko gero, sudėtingiausios L.van Beethoveno sonatos ėjo ir J.S.Bacho–Ferruccio Bussoni čakona – vienas dramatiškiausių baroko genijaus kūrinių, beje, paties kompozitoriaus sukurtas smuikui po didelės asmeninės netekties, mirus pirmajai žmonai.
I.Liukaitytė-Kang ne itin dažnai koncertuoja Lietuvoje, tačiau kai koncertuoja, tai, kaip sakoma, iš visos širdies, rodydama, ką sukaupė geriausio.
Sudėtingo ritminio piešinio tiksliu perskaitymu, tapybiškomis spalvomis, jų atspalviais žėrėjo Olivier'io Messiano „Angelų žvilgsniu“ iš fortepijoninių pjesių ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“. Nustebsite, mielieji, angelas šiame žvilgsnyje – ne tas ilgesingas, baltasparnis svajoklis, kokį įpratę matyti bažnyčių skulptūrose ar freskose, o kovojantis su savo nuodėmėmis ir demonais žmogus.
Dailus suvenyras, skirtas ir lietuvių muzikai, – Stasio Vainiūno ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniams. Ypač įdomiai I.Liukaitytė-Kang interpretavo S.Vainiūno Baladę – itin retai mūsų koncertų salėse atliekamą įdomų kūrinį, kuris papuoštų kiekvieno atlikėjo programą, pasirengusio publiką supažindinti su lietuvių muzika.
Rečitalyje I.Liukaitytė-Kang pasirodė ne tik kaip pianistė, bet ir kaip visiškai nebanali poetė. Prieš kiekvieną kūrinį ji skaitė savo ir savo mamos, žurnalistės Violetos Vilkauskaitės, eiles, kurios atlikėjai padėjo susikurti savitą emocinį lauką vėliau jau atliekant patį muzikinį kūrinį, o klausytojams subtilūs poezijos posmai tapo savotiškomis atsklandomis į grojamą kūrinį, jo turinį.
Po I.Liukaitytės-Kang rečitalio ilgai galvojau apie kitus J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventus, pasklidusius pasaulyje. Visų neišvardysiu, apsiribosiu tik žymiausiais pianistais: Eglė Janulevičiūtė gyvena JAV, Ieva Panomariovaitė – Paryžiuje, Vita Panomariovaitė – Londone, Indrė Petrauskaitė – Londone, Martyna Jatkauskaitė – Graikijoje, Robertas Lozinskis ir Monika Mašanauskaitė – Paryžiuje, Gabrielė Sutkutė – Londone. O kiek jų besimokančių svetur... Iš jų susidarytų nemažas pianistų choras, skambinantis savotišką „Angelų muziką“, skatinančią susikaupti, įsigilinti, jausti, kad ateina gamtos ramybės ir rimties tarpsnis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...
-
J. Meko metai – dabar ir visados
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...
-
Kanklės ir kankliavimas: artima, svarbu, priimtina
Greitai bus dešimtmetis, kai vieną Senamiesčio gatvelę užtvindo kanklių garsai. Tiksliau, Liudviko Zamenhofo gatvę, kuriame yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Čia jau septynerius metus vyko tarptautinis kanklių muzikos festiva...
-
Kaune – ukrainietiškų margučių paroda6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje Kaune nuo kovo 30 d. pradės veikti paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“. ...
-
Telkiama kultūrai neabejingų kauniečių bendruomenė5
„Kaunas 2022“ paliko gilų kultūrinį įspaudą mieste. Vyko ne tik daug renginių, parodų – susitelkė gausus būrys savanorių. Naująją kultūrinės savanorystės tradiciją norima tęsti. ...
-
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje – grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda6
Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje veikia grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda mįslingu ir, regis, simboliniu pavadinimu „Giria“. Pavadinimas susideda iš parodos dalyvių pirmųjų vardų raidžių ir slepia penkių žy...
-
„Teatro klubo“ ketvirtadienis – su sentimentaliuoju džiazo duetu1
Ištikimas džiazo ketvirtadienių tradicijoms, „Teatro klubas“ primena – kovo 23 dieną publikai lenksis Dmitrijaus Golovanovo ir Veronikos ChiChi duetas, vienu ritmu kvėpuojantis ir scenoje, ir nužengus nuo jos. ...