Kas mes esam?

Kauno pilies prieigose rodomi istoriniai spektakliai žiūrovų itin laukiami. Lydimi šventiškų Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio nuotaikų, šiųmečio, jau XXIII, festivalio kūrėjai dar aukščiau kilstelėjo šios tradicijos kartelę.

"Įprasta, kad pilyje rodome dramą. Šiemet tai bus muzikinė istorinė drama. Mindaugo laikus keis 1918-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo momentai, prie aktorių prisijungs dainininkai, o įspūdžius sustiprins vaizdo instaliacijos, piešiamos ant Kauno pilies sienų. Tai didelis iššūkis spektaklio kūrėjams, kurie nustebins žiūrovus netikėtais sprendimais", – pristatė spektaklį vienas iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų, jo koordinatorius – Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Jeigu atidžiau žiūrėsite, pamatysite daug charakteringų smulkmenų, kurios verčia nusišypsoti ir leidžia visų istorinių įvykių nepriimti itin sentimentaliai ir tiesmukai.

Pirmą kartą viename kūrinyje, pasitelkus šiuolaikines technologijas, atsispindės didelė Lietuvos istorijos dalis su XII, XIII, XIX, XX ir XXI a. svarbiausiais istoriniais veikėjais, Lietuvos valstybės atsiradimo, klestėjimo ir nesėkmių aplinkybėmis. Ši muzikinė drama padės susidaryti bendrą valstybės raidos kelią ir suprasti, kas mes jame esame.

"Kiekvienas ateiname į šį pasaulį su savo misija. Ir į šį žemės lopinėlį prie Baltijos jūros, vadinamą Lietuva, mes atėjome ne šiaip sau. Laikas suprasti savo misijos esmę, kur mes einame ir kokie mes norime tapti", – atskleidžia spektaklio idėją dramos "Lietuva – Valstybė" režisierius Vytautas Rumšas, pastatymui pasirinkęs latvių dramaturgo Martino Ziverto tragediją "Valdžia".

Režisierius atkreipia dėmesį į šių dienų realiją: kiekvieną dieną mes vienas kitą naikiname ne kardu, bet žodžiu. "O paskutinis karas tarp žmonių bus karas už tiesą, teisybę. Tik jis vyks ne žemynuose ar vandenynuose, tas karas vyks kiekviename žmoguje, kiekvieno širdyje. Karas su savo tamsumu, nemokšiškumu, karas su savo agresija ir susierzinimu. Ir tik kiekvieno radikalus savęs pertvarkymas iš pamatų, grįžimas prie žmogiškumo, prie prigimtinių vertybių leis mums pradėti taikiai gyventi tarpusavyje šioje žemėje. Mes galime ir turime padėti vienas kitam evoliucionuoti, pakilti į aukštesnį suvokimo lygį. Gal tam dar turime laiko, bet jeigu nieko nekeisime savyje, jeigu gyvensime su nuostata, kad nieko negalime padaryti, šiame, XXI a., mūsų laukia baisiausi laikai – trečiasis pasaulinis karas", – dėstė V.Rumšas.

Menininkas viliasi, kad žmonija kada nors supras patį svarbiausią dalyką – iš karo nėra nieko gero, žmonijos jėga yra vienybėje. "Visi didieji dramaturgai kalba apie valstybingumą. Ne valdžią, o išlikimą, išlikimo būtį. Tai susiję su apsigynimu ir po to – džiaugsmu", – mano V.Rumšas.

Visas Lietuvos gyvenimas

"Iki šiol nebuvome turėję valstybingumo apžvalgos nuo šaknų iki dabartinių vaisių. Buvo beletristinių, istorinių, mokslinių kūrinių, bet ne meninių, kai per tris valandas prabėga visas Lietuvos gyvenimas", – kalbėjo kompozitorius Vidmantas Bartulis, kūręs dramos "Lietuva – Valstybė" muziką.

Jis pasakojo, kad šiemet norėjosi sukurti kitokią dramą – dokumentinę muzikinę apie Lietuvos valstybę, kaip ji kūrėsi, vystėsi. "Kai žiūrime į Lietuvos istoriją, joje daug brutalaus valstybės supratimo, kai norint užimti sostą tekdavo žudyti. Tai po truputį keitėsi, prasidėjo vienpusis eismas demokratinės valstybės link. Dramoje norėjosi vaizdo instaliacijų, daug muzikos, tekstų. Buvo labai didelis sumanymas įtraukti į veiksmą ir orkestrą, ir chorą, ir solistus, ir aktorius. Bet kai atsirado tragedija "Valdžia", viskas išsigrynino. Vaizdo instaliacijų laikotarpio muzika susipynė su dramos muzika ir atvirkščiai, pereina į istorinius rakursus. Išeina (dar nesakau, kad jau išėjo) vientisas, vieningas, nesuskaldytas kūrinys, kuriame visi dalyvauja lygiomis teisėmis", – aiškino V.Bartulis.

Anot kompozitoriaus, V.Rumšo pasiūlytas režisūrinis sprendimas sutapo su jo paties vizija. "Pasišnekėjome, kad viskas gali eiti paraleliai, kai žodis, muzika, vaizdas vienas kitą papildo", – sako V.Bartulis, pasidžiaugęs ir tuo, kad realizuoti tokį sumanymą susirinko stipri kūrybinė komanda.

Žvilgsnis iš dabarties

Tarpdisciplininio meno kūrėjo, kuratoriaus, filmų autoriaus Džiugo Katino specialiai šiai dramai sukurtas vaizdo instaliacijas V.Bartulis apibūdino ne kaip nostalgiškas, tiksliai dokumentiškas, o kaip raktą į istorinius įvykius per humorą ir šmaikštų požiūrį.

"Jeigu atidžiau žiūrėsite, pamatysite daug charakteringų smulkmenų, kurios verčia nusišypsoti ir leidžia visų istorinių įvykių nepriimti itin sentimentaliai ir tiesmukai. Tai žvilgsnis į istoriją iš dabarties", – teigė kompozitorius.

Dž.Katinas "Kauno dienai" pasakojo į šį projektą įsitraukęs dėl kelių priežasčių. "Projektas pasirodė įdomus savo geografine vieta, Kaunas ir jo pilis tinkama istoriniams siužetams. Istorinė tematika, mano supratimu, visada yra iššūkis. Kaip žinome, istoriją rašo nugalėtojai, taigi bandykime į savo istoriją taip ir žiūrėti. Pati istorijos interpretacija, tikiuosi, atrodys šiuolaikiškai, nors iš kitos pusės mėgins prikelti istorinę atmintį, kurią mes kartais nuvertiname, nepelnytai lygindami su technologine daugiakultūre dabartimi", – teigė pašnekovas.

Anot jo, projekto vaizdo instaliacijos ar projekcijos nukelia iš Mindaugo laikų į naujuosius laikus, tarnauja lyg laiko portalas,  pritraukiantis prie mums artimesnių laike istorinių temų.

"Tikrai įdomu, kaip jungsis, kurs visumą visi draminio veikalo komponentai – tekstas, muzika, dekoracijos su projekcijomis ir aktorinis darbas. Tai ir sunkiausia, ir įdomiausia darbo dalis", – vertino Dž.Katinas.

Ypatinga dovana Lietuvos šimtmečiui

Pastatymui pasirinktos XX a. pradžios latvių dramaturgo Martino Ziverto dramos "Valdžia" gimimą inspiravo autoriaus atsitiktinai atrastas nežinomos knygos lapelis, kuriame buvo rašoma apie Lietuvos karalių Mindaugą, iškart po žmonos mirties vedusį jos seserį. Atsimindamas pjesės sukūrimo aplinkybes autorius teigė: "1944 m. užrašiau istoriją apie Mindaugą, o norėdamas suvokti laikmečio aplinkybes kruopščiai studijavau Lietuvos istoriją." Tragedijos pagrindine fabula tampa vidinis Mindaugo konfliktas: "Argi ne geriau sunaikinti kažką, kad ir savo brolį, jeigu tai išgelbės ištisas kartas?" Ar gali valdovas mylėti tautą, kuri jo nekenčia? Ar verta dėl to aukotis? Tai klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti dramoje. Jos priešistorė – XIII a. pradžia, kada Mindaugas užgrobia kitų kunigaikščių žemes ir apie 1240 m. įkuria Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Kūrybinė komanda. Muzikinės-dokumentinės dramos režisierius Vytautas Rumšas pasitelkė jungtinę žinomiausių Lietuvos aktorių komandą, įtaigią kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muziką, vaizdo menininko Džiugo Katino vaizdo instaliacijas, įspūdingą Virginijos Idzelytės-Dautartienės scenografiją, kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės-Mirinavičienės kurtus kostiumus. Spektaklyje vaidina Evaldas Jaras, Kęstutis Cicėnas, Elijas Martynenka, Deividas Batavičius, Mindaugas Capas, Marcelė Zikaraitė-Sirgidienė, Saulius Balandis, Toma Vaškevičiūtė, Remigijus Bučius, Tadas Grynas, Remigijus Vilkaitis, Jonas Braškys, Albinas Arkauskas, Mindaugas Jusčius, Algimantas Butvilas, Benadas Arkauskas, Jonas Braškys jaunesnysis.

Kas? Muzikinė-dokumentinė drama "Lietuva – Valstybė", skirta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.

Kur? Kauno pilies prieigose.

Kada? Birželio 29 d., penktadienį, 22 val.