- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį kauniečių ir miesto svečių laukia išskirtinė Pažaislio muzikos festivalio dovana. Kauno pilyje bus parodyta įspūdinga muzikinė-dokumentinė drama "Lietuva – Valstybė". Per kelias spektaklio valandas prieš žiūrovų akis prabėgs visas Lietuvos gyvenimas.
Kas mes esam?
Kauno pilies prieigose rodomi istoriniai spektakliai žiūrovų itin laukiami. Lydimi šventiškų Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio nuotaikų, šiųmečio, jau XXIII, festivalio kūrėjai dar aukščiau kilstelėjo šios tradicijos kartelę.
"Įprasta, kad pilyje rodome dramą. Šiemet tai bus muzikinė istorinė drama. Mindaugo laikus keis 1918-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo momentai, prie aktorių prisijungs dainininkai, o įspūdžius sustiprins vaizdo instaliacijos, piešiamos ant Kauno pilies sienų. Tai didelis iššūkis spektaklio kūrėjams, kurie nustebins žiūrovus netikėtais sprendimais", – pristatė spektaklį vienas iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų, jo koordinatorius – Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.
Jeigu atidžiau žiūrėsite, pamatysite daug charakteringų smulkmenų, kurios verčia nusišypsoti ir leidžia visų istorinių įvykių nepriimti itin sentimentaliai ir tiesmukai.
Pirmą kartą viename kūrinyje, pasitelkus šiuolaikines technologijas, atsispindės didelė Lietuvos istorijos dalis su XII, XIII, XIX, XX ir XXI a. svarbiausiais istoriniais veikėjais, Lietuvos valstybės atsiradimo, klestėjimo ir nesėkmių aplinkybėmis. Ši muzikinė drama padės susidaryti bendrą valstybės raidos kelią ir suprasti, kas mes jame esame.
"Kiekvienas ateiname į šį pasaulį su savo misija. Ir į šį žemės lopinėlį prie Baltijos jūros, vadinamą Lietuva, mes atėjome ne šiaip sau. Laikas suprasti savo misijos esmę, kur mes einame ir kokie mes norime tapti", – atskleidžia spektaklio idėją dramos "Lietuva – Valstybė" režisierius Vytautas Rumšas, pastatymui pasirinkęs latvių dramaturgo Martino Ziverto tragediją "Valdžia".
Režisierius atkreipia dėmesį į šių dienų realiją: kiekvieną dieną mes vienas kitą naikiname ne kardu, bet žodžiu. "O paskutinis karas tarp žmonių bus karas už tiesą, teisybę. Tik jis vyks ne žemynuose ar vandenynuose, tas karas vyks kiekviename žmoguje, kiekvieno širdyje. Karas su savo tamsumu, nemokšiškumu, karas su savo agresija ir susierzinimu. Ir tik kiekvieno radikalus savęs pertvarkymas iš pamatų, grįžimas prie žmogiškumo, prie prigimtinių vertybių leis mums pradėti taikiai gyventi tarpusavyje šioje žemėje. Mes galime ir turime padėti vienas kitam evoliucionuoti, pakilti į aukštesnį suvokimo lygį. Gal tam dar turime laiko, bet jeigu nieko nekeisime savyje, jeigu gyvensime su nuostata, kad nieko negalime padaryti, šiame, XXI a., mūsų laukia baisiausi laikai – trečiasis pasaulinis karas", – dėstė V.Rumšas.
Menininkas viliasi, kad žmonija kada nors supras patį svarbiausią dalyką – iš karo nėra nieko gero, žmonijos jėga yra vienybėje. "Visi didieji dramaturgai kalba apie valstybingumą. Ne valdžią, o išlikimą, išlikimo būtį. Tai susiję su apsigynimu ir po to – džiaugsmu", – mano V.Rumšas.
Visas Lietuvos gyvenimas
"Iki šiol nebuvome turėję valstybingumo apžvalgos nuo šaknų iki dabartinių vaisių. Buvo beletristinių, istorinių, mokslinių kūrinių, bet ne meninių, kai per tris valandas prabėga visas Lietuvos gyvenimas", – kalbėjo kompozitorius Vidmantas Bartulis, kūręs dramos "Lietuva – Valstybė" muziką.
Jis pasakojo, kad šiemet norėjosi sukurti kitokią dramą – dokumentinę muzikinę apie Lietuvos valstybę, kaip ji kūrėsi, vystėsi. "Kai žiūrime į Lietuvos istoriją, joje daug brutalaus valstybės supratimo, kai norint užimti sostą tekdavo žudyti. Tai po truputį keitėsi, prasidėjo vienpusis eismas demokratinės valstybės link. Dramoje norėjosi vaizdo instaliacijų, daug muzikos, tekstų. Buvo labai didelis sumanymas įtraukti į veiksmą ir orkestrą, ir chorą, ir solistus, ir aktorius. Bet kai atsirado tragedija "Valdžia", viskas išsigrynino. Vaizdo instaliacijų laikotarpio muzika susipynė su dramos muzika ir atvirkščiai, pereina į istorinius rakursus. Išeina (dar nesakau, kad jau išėjo) vientisas, vieningas, nesuskaldytas kūrinys, kuriame visi dalyvauja lygiomis teisėmis", – aiškino V.Bartulis.
Anot kompozitoriaus, V.Rumšo pasiūlytas režisūrinis sprendimas sutapo su jo paties vizija. "Pasišnekėjome, kad viskas gali eiti paraleliai, kai žodis, muzika, vaizdas vienas kitą papildo", – sako V.Bartulis, pasidžiaugęs ir tuo, kad realizuoti tokį sumanymą susirinko stipri kūrybinė komanda.
Žvilgsnis iš dabarties
Tarpdisciplininio meno kūrėjo, kuratoriaus, filmų autoriaus Džiugo Katino specialiai šiai dramai sukurtas vaizdo instaliacijas V.Bartulis apibūdino ne kaip nostalgiškas, tiksliai dokumentiškas, o kaip raktą į istorinius įvykius per humorą ir šmaikštų požiūrį.
"Jeigu atidžiau žiūrėsite, pamatysite daug charakteringų smulkmenų, kurios verčia nusišypsoti ir leidžia visų istorinių įvykių nepriimti itin sentimentaliai ir tiesmukai. Tai žvilgsnis į istoriją iš dabarties", – teigė kompozitorius.
Dž.Katinas "Kauno dienai" pasakojo į šį projektą įsitraukęs dėl kelių priežasčių. "Projektas pasirodė įdomus savo geografine vieta, Kaunas ir jo pilis tinkama istoriniams siužetams. Istorinė tematika, mano supratimu, visada yra iššūkis. Kaip žinome, istoriją rašo nugalėtojai, taigi bandykime į savo istoriją taip ir žiūrėti. Pati istorijos interpretacija, tikiuosi, atrodys šiuolaikiškai, nors iš kitos pusės mėgins prikelti istorinę atmintį, kurią mes kartais nuvertiname, nepelnytai lygindami su technologine daugiakultūre dabartimi", – teigė pašnekovas.
Anot jo, projekto vaizdo instaliacijos ar projekcijos nukelia iš Mindaugo laikų į naujuosius laikus, tarnauja lyg laiko portalas, pritraukiantis prie mums artimesnių laike istorinių temų.
"Tikrai įdomu, kaip jungsis, kurs visumą visi draminio veikalo komponentai – tekstas, muzika, dekoracijos su projekcijomis ir aktorinis darbas. Tai ir sunkiausia, ir įdomiausia darbo dalis", – vertino Dž.Katinas.
Ypatinga dovana Lietuvos šimtmečiui
Pastatymui pasirinktos XX a. pradžios latvių dramaturgo Martino Ziverto dramos "Valdžia" gimimą inspiravo autoriaus atsitiktinai atrastas nežinomos knygos lapelis, kuriame buvo rašoma apie Lietuvos karalių Mindaugą, iškart po žmonos mirties vedusį jos seserį. Atsimindamas pjesės sukūrimo aplinkybes autorius teigė: "1944 m. užrašiau istoriją apie Mindaugą, o norėdamas suvokti laikmečio aplinkybes kruopščiai studijavau Lietuvos istoriją." Tragedijos pagrindine fabula tampa vidinis Mindaugo konfliktas: "Argi ne geriau sunaikinti kažką, kad ir savo brolį, jeigu tai išgelbės ištisas kartas?" Ar gali valdovas mylėti tautą, kuri jo nekenčia? Ar verta dėl to aukotis? Tai klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti dramoje. Jos priešistorė – XIII a. pradžia, kada Mindaugas užgrobia kitų kunigaikščių žemes ir apie 1240 m. įkuria Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Kūrybinė komanda. Muzikinės-dokumentinės dramos režisierius Vytautas Rumšas pasitelkė jungtinę žinomiausių Lietuvos aktorių komandą, įtaigią kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muziką, vaizdo menininko Džiugo Katino vaizdo instaliacijas, įspūdingą Virginijos Idzelytės-Dautartienės scenografiją, kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės-Mirinavičienės kurtus kostiumus. Spektaklyje vaidina Evaldas Jaras, Kęstutis Cicėnas, Elijas Martynenka, Deividas Batavičius, Mindaugas Capas, Marcelė Zikaraitė-Sirgidienė, Saulius Balandis, Toma Vaškevičiūtė, Remigijus Bučius, Tadas Grynas, Remigijus Vilkaitis, Jonas Braškys, Albinas Arkauskas, Mindaugas Jusčius, Algimantas Butvilas, Benadas Arkauskas, Jonas Braškys jaunesnysis.
Kas? Muzikinė-dokumentinė drama "Lietuva – Valstybė", skirta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.
Kur? Kauno pilies prieigose.
Kada? Birželio 29 d., penktadienį, 22 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti6
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...
-
„ECHOtektūra“: architektūros pažinimas garsu2
Dažnas mūsų architektūrą suvokia labai vizualiai. Tačiau architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas primena, kad egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs, pojūčiai bei praplečia mūsų v...
-
Vieno lito premija – V. Kiaušui-Elmiškiui
22-osios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje "Ir bus atsakyta" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. ...