- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įspūdžiai: B.H.Tiškevičiaus nuotraukose gausybė kelionių akimirkų.
-
Šeima: šioje nuotraukoje įamžintas fotografas su vaikais.
-
Zigmas Kalesinskas: Benediktas Henrikas, augęs prabangioje aplinkoje, domėjosi kelionėmis ir išvykomis, laivais ir jūra, dailės dirbinių kolekcionavimu ir fotografija.
-
Liudijimas: grafo šeima ir taip leido laiką Vialoje.
-
Temos: grafas B.H.Tiškevičius mėgo fiksuoti ir aristokratų gyvenimą.
-
Portretas: nuotraukoje fotografo sūnus grafas Benediktas Jonas Tiškevičius.
Iki rugpjūčio 29 d. Raudondvario pilyje veiks unikali fotografijų paroda "Raudondvario grafų Tyszkiewiczių šeimos portretas". 120 beveik 130 metų senumo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų pasakoja apie grafo šeimos gyvenimą Raudondvaryje, Vialoje ir čia leistą laiką, išvykas, šeimos kelionių po pasaulį akimirkas. Taigi, keliones ir fotografiją mėgęs didikas vėl neįprastai sugrįžo į Raudondvarį.
Labiausiai imponuojanti asmenybė
Kai 1866 m. rugpjūčio 23 d. Paryžiuje mirė turtingiausias Lietuvos magnatas Raudondvario grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius, jo anūkas keturiolikmetis B.H.Tiškevičius tapo vienu turtingiausių žmonių visoje Europoje. Gimęs 1852 m. gruodžio 9 d. šalia Vilniaus esančiame Nemėžyje jaunasis paveldėtojas anksti tapo našlaičiu: jo tėvą Mykolą Tiškevičių, kilusį iš Ukrainoje gyvenusios Tiškevičių giminės atšakos, džiova palaužė tuomet, kai sūneliui tebuvo keli mėnesiai, o mama Marija Vanda Sofija Tiškevičiūtė, viena iš trijų B.E.Tiškevičiaus dukterų, nuo tos pačios ligos mirė sūneliui sulaukus septynerių. Tapęs didžiulių, nuolatines pajamas nešančių žemės valdų savininku, jaunasis grafas galėjo sau leisti gyventi be didelių rūpesčių.
"Galbūt dėl to šis Raudondvario grafas ir tapo viena labiausiai imponuojančių Raudondvario grafų Tiškevičių šeimos asmenybių, – samprotavo Kauno rajono muziejaus direktorius, parodos "Raudondvario grafų Tyszkiewiczių šeimos portretas" kuratorius Zigmas Kalesinskas. – Benediktas Henrikas, augęs prabangioje aplinkoje Madeiroje ir Paryžiuje, domėjosi kelionėmis ir išvykomis, laivais ir jūra, dailės dirbinių kolekcionavimu ir fotografija."
Zigmas Kalesinskas: Benediktas Henrikas, augęs prabangioje aplinkoje Madeiroje ir Paryžiuje, domėjosi kelionėmis ir išvykomis, laivais ir jūra, dailės dirbinių kolekcionavimu ir fotografija. / Asmeninio archyvo nuotr.
Į Raudondvarį – su lauktuvėmis
Piktorialinės fotografijos meistras B.H.Tiškevičius didžiąją gyvenimo dalį praleido kelionėse po pasaulį, bet visada sugrįždavo į gimtąją Lietuvą ir, žinoma, Raudondvario dvarą, parveždamas iš egzotiškų kraštų augalų, gyvūnų, meno dirbinių, knygų ir gausybę įspūdžių, įamžintų paties darytose fotografijose.
XIX a. pabaigoje jis ypač susidomėjo menine fotografija: įkūrė fotolaboratorijas Paryžiuje ir Vialoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusiame dvare, buvo Prancūzijos fotografijos draugijos, prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, aktyviai dalyvavo Europos fotografų judėjime, fotografijos konkursuose Europoje ir Amerikoje, buvo įvertintas beei apdovanotas, jo darbais gėrėjosi daugelio meninės fotografijos salonų lankytojai.
Liudijimas: grafo šeima ir taip leido laiką Vialoje. / Parodos nuotr.
Vienose nuotraukose grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, kitose gėrėjosi Mingų dinastijos pastatytomis skulptūromis Kinijoje, Nalibokų girios gamta, tyrinėjo Vialos, Zakopanės bei Raudondvario žmonių tipus, jų buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijose Paryžiuje bei Vialoje.
Negatyvai ir atspaudai išliko
Ilgą laiką manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai dingo, o 1993 m. viename Paryžiaus Blusų turguje surastas albumas su 80 Raudondvario grafo B.H.Tiškevičiaus nuotraukų, dabar saugomų Nicéphore Niépce fotografijos muziejuje Prancūzijoje, yra vieninteliai artefaktai, liudijantys grafo aistrą fotografijai.
Kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) prieš kelerius metus rado ir sugrąžino į Lietuvą daugiau kaip 500 B.H.Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m. Pasak Lietuvos fotografijos tyrinėtojo ir istoriko Dainiaus Junevičiaus, tai galima laikyti stebuklu. Šio rinkinio nuotraukos publikuojamos knygoje "Sugrįžimas", kurios vienas sudarytojų ir yra D.Junevičius.
Šeima: šioje nuotraukoje įamžintas fotografas su vaikais. / Parodos nuotr.
Atrastos ir grąžintos grafo nuotraukos papildė Kauno rajono muziejaus, Fotografijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Trakų istorijos muziejaus rinkinius, didelė dalis kolekcijos saugoma Petraičių šeimos archyve.
Vieši sostinėje ir Šiauliuose
Ekstravagantiškas grafas lankosi ir sostinėje bei Šiauliuose. Parodoje "Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose" Vilniaus paveikslų galerijoje daugiausia pristatomos Petraičių šeimos rinkinyje saugomos anksčiau dingusiomis laikytos grafo B.H.Tiškevičiaus dokumentinės ir meninės nuotraukos, darytos Prancūzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Vilniaus buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje. Parodos kuratorius D.Junevičius.
Šiaulių fotografijos galerijoje, parodoje "Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos", analizuojami grafo B.H.Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B.H.Tiškevičiaus kūrinių kolekcija ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.
Temos: grafas B.H.Tiškevičius mėgo fiksuoti ir aristokratų gyvenimą. / Parodos nuotr.
"Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos – skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas", – teigė parodos Šiaulių fotografijos galerijoje kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Parodos Vilniuje ir Šiauliuose veiks iki spalio 3 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...