- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Romualdas Požerskis
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
-
Fotomenininką R. Požerskį džiugina ir virtualios parodos
Nėra padėties be išeities. Parodų sales fotomenininkas Romualdas Požerskis laikinai pakeitė virtualiąja erdve, o lėktuvo sparnus – automobilio ratais.
Darbams stinga laiko
Pandemijai pakoregavus gyvenimo ritmą, nemažai daliai žmonių atsirado daugiau laisvo laiko. O fotomenininkui Romualdui Požerskiui paroje pristigo valandų. Tarkim, šiuo metu jis tvarko savo archyvą, kuriame nuotraukas skaičiuoja ne šimtais, o tūkstančiais. Vien nuo 1988-ųjų iki 1993-iųjų R.Požerskis padarė apie 18 tūkst. kadrų. Maždaug 2 tūkst. iš jų primena kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius.
"Tai buvo ypatingi metai", – žinomas kaunietis omeny turėjo ne savo keturiasdešimtmetį, bet Lietuvos išsilaisvinimą.
R.Požerskis iki šiol mena įvykius, kuriuos per fotoobjektyvą stebėjo būdamas Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Tiesa, į pastaruosius pateko slapta. Apėjęs pastatą, fotomenininkas pamatė vyrų tualeto langelį, pro kurį sklido balsai. Pabeldus į stiklą, viduje buvę vyrai R.Požerskį su visa amunicija įsileido vidun. Taip belandžiodamas pro tualeto langelį, su pertraukomis, kaunietis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose praleido maždaug tris paras. Matė, kaip sprendėsi šalies likimas. Vėliau vyko ir į morgą, kur fotografavo žuvusiuosius už laisvę.
"Šios nuotraukos prisegtos ir Sausio 13-osios byloje. Juk nuotrauka – dokumentas", – žinomas fotomenininkas džiaugėsi, kad akimirkos, kurias jis sustabdė nespalvotoje juostoje, pasakoja šalies istoriją.
Antai, stendai su R.Požerskio darbais jau išrikiuoti Jonavoje, šalia kultūros centro. Apie sausio įvykius parlamentarams pasakos nuotraukos ant Seimo rūmų sienų. Apie kruviną istorijos tarpsnį Lietuvos ambasados iniciatyva daugiau sužinos Vašingtono žmonės.
Bilietas į niekur
Kiek tiksliai šiemet vyks parodų, R.Požerskis nedrįso prognozuoti. Nesiryžo skaičiuoti ir visų tų, kurios dėl pandemijos buvo atšauktos arba perkeltos.
"Praėjusių metų balandį turėjo turėjo vykti didelė paroda Milane. Valencijoje – Europos spaudos festivalis. Atkėlė. Tačiau buvo ir atšauktų parodų, – kitoms, anot menininko, buvo lemta vykti kiek neįprastu formatu. – Tarkim, surengiau parodą Trakuose, kuri praėjusiais metais buvo Lietuvos kultūros sostine. Penktadienį iškabinau darbus, o pirmadienį paskelbė karantiną."
Laimei, organizatorių būta apsukrių. Fotomenininko darbus jie perkėlė į virtualiąją erdvę, todėl juos pamatė kur kas daugiau žmonių. Tokiu būdu šiemet vyks ir daugiau parodų.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius R.Požerskis, studentams pasakojantis apie šiuolaikines medijas ne itin kremtasi dėl pasikeitusio parodų formato, žinoma, sutinka, kad žiūrėti į nuotraukas parodų salėje ir kompiuterio ekrane – nepalyginami dalykai.
"Ypatingas momentas, kai parodos atidarymo metu gali susitikti su autoriumi ir iš jo lūpų išgirsti nuotraukos priešistorę, todėl kai pristatau parodą "Degantis žmogus", susirinkusiesiems parodau maždaug pusės valandos filmuką. Žinoma, tai jiems neperteikia vietos kvapų ir dulkių skonio, bet priartina prie tikrovės. Parodo, kas buvo iki tol, kol gimė nuotrauka", – paklaustas, ar šiemet archyvą pavyks papildyti naujomis garsiojo festivalio "Degantis žmogus", kurio nepraleidžia jau daug metų, nuotraukomis, fotomenininkas atsiduso.
Savaitės trukmės alternatyvaus meno festivalis, organizuojamas JAV pirmąjį rugsėjo pirmadienį, Nevadoje esančioje Juodosios Uolos dykumoje ir pritraukiantis apie 50 tūkst. dalyvių, 2020-aisiais buvo priverstas daryti pertrauką. Negana to, organizatoriai, anot fotomenininko, susidūrė su finansiniais sunkumais. Pagalbos ranką jiems tiesė ir žinomas kaunietis, o už tai gavo ne tik siuntinį su įvairiais suvenyrais ir virtualiųjų performansų, bet ir bilietą.
"Taip, bilietą į neįvykusį festivalį. Jis man beprotiškai brangus jau dabar, – R.Požerskis spėjo, kad tokį patį gaus ir šiemet. – Abejoju, ar "Degantis žmogus" įvyks 2021-aisiais."
Romualdas Požerskis
Fotografuoja salas
Ankstesniais metais lėktuvu kildavęs po keliolika ar kelias dešimtis kartų, dabar fotomenininkas skrydžius mena su nostalgija, o jei kas nors paklausia, kaip sekasi, atsako dabar esąs žaliasis – tausojąs aplinką.
Būdavo, pakeisdavau apie dvidešimt lėktuvų per metus, o dabar visai tuščia.
"Būdavo, pakeisdavau apie dvidešimt lėktuvų per metus, o dabar visai tuščia", – kaunietis neslėpė, kad nuo praėjusio pavasario sparnus pakeitė ratai, o įvairių pasaulio kampelių vaizdus – Lietuva. Tiksliau, salos. Propelerio, širdies formos, didelės ir visai mažos – vos su vienu medžiu, įleidusiu šaknis į žemę. Salų R.Požerskis ieško internete, pasitelkęs palydovines nuotraukas. Tada važiuoja į vietą ir fotografuoja jas dronu.
"Nebūtina privažiuoti prie pat. Kartais sustoju už 2–3 km ir keliu droną. Jis protingas. Kai pradeda sėsti baterija, leidžiasi. Tamsoje įsijungia prožektorių. Žinoma, buvo kelis kartus neatsargiai pro stulpus skridęs, įsipainiojęs tinkle", – apie savo išmanųjį kompanioną pasakojo menininkas.
Vis dėlto, nepaisant pastarosios priemonės gebėjimų, R.Požerskis neslėpė daugiausia sentimentų jaučiantis juostiniam fotoaparatui.
"Aš visada sakau, kad analoginės fotografijos – kaip gurmaniškas maistas, kuriam reikia ir laiko, ir daug prieskonių. Skaitmena – tarsi greitasis maistas, kurio skonis čia pat išblėsa, – todėl pradėjus fotografuoti skaitmeniniu fotoaparatu, anot kūrėjo, nutrūko bent kelios jo iki tol tęstos serijos, tokios kaip pasivaikščiojimai po kapines ar senelių namus. – Paprasčiausiai nesifotografavo. Atsirado kitoks matymas, nebeliko to tragiško momento, rimties. Su analogine fotografija turi skaičiuoti likusius kadrus, gerai apgalvoti tai, ką fotografuosi, o skaitmeną lydi begalybė. Nėra susikaupimo ir energijos fotografijai."
Nesutiko eiti į ligoninę
Šiemet R.Požerskiui sueis 70 metų. Tačiau jokių ataskaitinių parodų, kaip tai buvo priimta daryti anksčiau, fotomenininkas neplanuoja. Bene labiausiai jis džiaugiasi šiemet pasirodysiančiu albumu "Atlaidai", kurį vadina ypatinga dovana sau pačiam.
"Albumas kiekvienam fotomenininkui – tarsi kūdikis", – pastarųjų R.Požerskis suskaičiavo bemaž penkiolika. Du iš jų – spalvoti. Fotomenininkas neįsivaizdavo, kiek dar albumų jis paleis į pasaulį, tačiau neabejojo, kad visų darbų, kuriuos norėtų padaryti, nesuspės. Tiesa, yra tokių, kurių jau nebenori daryti. Anksčiau fotografavęs senelių namus, dabar į juos R.Požerskis nekeltų kojos. Kaip ir į ligoninių vaikų skyrius, kur anksčiau gimė ne viena jaudinanti nuotrauka. Nesutiktų juostos virtuozas fotografuoti ir pandemijos grimasų.
"Siūlė fotografuoti ligoninėje. Žadėjo apginkluoti visomis apsaugos priemonėmis, bet nenoriu, – galvą pakraipė R.Požerskis, kasdienėje rutinoje nusiraminimo ieškantis ten, kur visiškai tylu, – kapinėse. – Pamenu, kai Virginija buvo gyva, ji labai mėgo vaikščioti po kapines. Būdavo, ryte pabundu, einu pusryčių, o iš jos akių matau, kad jau reikia ten važiuoti. Galvojau, kas čia per nesąmonė, bet dabar ir pats apsiraminu. Tada jau galiu ir į darbus kibti."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?17
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti6
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...
-
„ECHOtektūra“: architektūros pažinimas garsu2
Dažnas mūsų architektūrą suvokia labai vizualiai. Tačiau architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas primena, kad egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs, pojūčiai bei praplečia mūsų v...
-
Vieno lito premija – V. Kiaušui-Elmiškiui
22-osios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje "Ir bus atsakyta" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. ...
-
Literatūrinė kelionė laiko mašina į 1990-ųjų Kauną4
Žmonių dėmesį visada patraukia neįprasti dalykai. Nuo Antano Vienuolio-Žukausko laikų neturėjome vaistininko-rašytojo. Atrodo, kad toks žmogus vėl atsirado. Tai vaistininkas ir rašytojas Tadas Žvirinskis, kurio pirmąjį romaną "...