Ši knyga – tai fotografinis tautos metraštis. Taip apibūdintas naujasis fotomenininko Romualdo Požerskio albumas "Lietuva 1988–1993". Pristatant knygą Kaune, vėl išgyventos istorinių įvykių akimirkos.

Nesuklastojamos fotografijos

Atgimimas, daugiatūkstantiniai mitingai, kruvini Sausio 13-osios įvykiai, Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto gynyba, tremtinių palaikų sugrąžinimas, Baltijos kelias, Rusijos kariuomenės išvedimas – šiuos ir kitus svarbius visai tautai įvykius primena skvarbia akimi ir fotoaparatu R.Požerskio užfiksuotos, į naująjį fotoalbumą sugulusios nuotraukos.

"Žodžius galima klastoti, o fotografijų nesuklastosi, nepaneigsi. Jas galima nebent ištrinti, sudeginti", – užsiminė knygos pristatyme Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dalyvavęs fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas ir priminė, kad R.Požerskio fotografijos visam pasauliui liudijo apie Sausio 13-ąją pralietą taikių Lietuvos gyventojų kraują.
Paradoksalu, tačiau bene vienintelio nuosekliai svarbiausius 1988–1991 m. įvykius Lietuvoje fotografavusio R.Požerskio atskiro šiam laikui skirto albumo teko laukti iki dabar. Vis dėlto nemažai svarbiausių kadrų yra gerai žinomi – jie spausdinti bendruose šiems įvykiams skirtuose albumuose Lietuvoje ir užsienyje, spaudoje.

"Lietuvos istorijoje buvo du penkmečiai, kai tauta ir valdžia buvo kaip vienas kumštis. Tai 1918–1923 ir 1988–1993 m. Antrąjį laikotarpį fotografavęs R.Požerskis leidžia mums pasižiūrėti, kaip atrodė žmonės, būdami pakilime", – Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas pabrėžė, kad ši galimybė ir yra didžiausia fotografijos vertybė.

Padės naujai išgyventi

S.Žvirgždas atkreipė dėmesį, kad 1863 m. sukilimas Lietuvoje išliko tik jame tiesiogiai nedalyvavusių dailininkų kūriniuose. O panašiu metu vykusio JAV pilietinio karo įvykiai jau buvo fotografuojami – išleista apie 20 įvykius dokumentuojančių fotografijų knygų. "Tų vaizdų niekas negali paneigti. Tai yra fotografijos jėga", – įvykius dokumentuojančių fotografijų svarbą pabrėžė S.Žvirgždas.

"Fotografija – ir dokumentas, tikrovės akimirka, ir tekstas. Taip, fotografija yra ir tekstas. Tiesa, kiekvienas R.Požerskio tekstus perskaitysime kiek skirtingai. Mes visi ten buvome – tuose mitinguose, gynyboje. Šios nuotraukos tai liudija. Tikiu, kad daug bus tokių, kurie vartys albumą ir stebėsis: kodėl manęs šiame mitinge nesimato, juk ir aš ten buvau? – užsiminė Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. – Jaunimas gal ne viską galės identifikuoti, nes užrašai prie nuotraukų nėra detalūs istoriografiniai. Bet gal ir gerai, kad ne viskas pirštu prikišamai parodyta."

Pasak Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus primininko Gintaro Česonio, simboliška, kad knyga pasirodo šiemet, švenčiant 25-ąsias atkurtos Lietuvos metines. "Tikiuosi, šis fotoalbumas leis daugeliui mūsų išgyventi patirtas istorines akimirkas iš naujo", – vylėsi fotomenininkas.

Išreiškė savo poziciją

Politologas Rytis Bulota užsiminė, kad, atsižvelgiant į dabartinę situaciją Europoje, knyga pasirodo pačiu laiku: "Tos didžiulės valstybės, šalia kurios mums išpuolė būti, propaganda veikia: skleidžiamos kalbos, kad grupelės nacionalistų trijose Baltijos valstybėse sugriovė progresyvią valstybę – šlovingąją SSRS. R.Požerskio albumas – atkirtis tiems, kurie pasakoja, esą tai buvo saujelė nacionalistų: nuotraukose stovi minios, daugybė Lietuvos žmonių." Jis pastebėjo: kai norimi pokyčiai, susiję su ekonomine gerove, neįvyksta greitai, visuomenėje atsiranda nusivylimas. "Ir Lietuvoje kai kurie atgimimo mitingų dalyviai dabar sako, kad gal nereikėjo griauti egzistuojančios sistemos. Tikiuosi, šios fotografijos primins mums, niurzgantiems, kokie mes buvome, padės tam tikrais siekiais patikėti iš naujo", – sakė VDU docentas.

R.Požerskis įsitikinęs: visi, kurie pradedant 1988 m. buvo paaugliai ir vyresni, kūrė Lietuvos istoriją. "Dalyvavome lemtinguose įvykiuose, turėjome savo poziciją. Mano pozicija buvo fiksuoti, vaizdu dokumentuoti tai, kas vyksta. Fotografavau ir Romo Kalantos susideginimą lydėjusius mitingus, dėl to buvau nukentėjęs. Penkiolika metų sovietmečiu fotografavau atlaidus ir tų kadrų niekam nerodžiau, – prisipažino autorius. – Šį albumą rengiau vykstant Ukrainos įvykiams, klausydamasis apie tai pranešimų per radiją. Knygoje yra vienas kadras, kuriame, Sausio 13-osios naktį vykusiame mitinge matyti plakatas su užrašu: "Lietuviai, Ukraina su jumis!" Tai, kas vyko pas mus prieš 24 metus, Ukrainoje vyksta dabar."

R.Požerskio nuotraukos iš morgo su Sausio 13-osios nakties aukomis yra prisegtos prie Sausio 13-osios bylos – jos tapo dokumentais, liudijančiais žiaurumus. Tačiau šių kadrų naujajame albume neišvysime – kruvinosios nakties kadrai turėtų sugulti į atskirą knygą ateityje.

Fotomenininkas viliasi, kad knyga "Lietuva 1988–1993" taps savotišku istorijos vadovėliu, pamoka jaunimui, padėsiančia suvokti, kaip Lietuva išsilaisvino, kiek būta optimizmo, džiaugsmo, emocijų.

Komentarai

Algirdas Kaušpėdas,
architektas

Tūkstančių veiduose – begalinis Laisvės ilgesys. Koks taurus ir tikras jausmas! Kiek sakralios pagarbos Laisvei! Kiek vilties ir lūkesčių lietuvių veiduose! Žmonės laukia Laisvės kaip duonos, kaip paties svarbiausio savo troškimų išsipildymo. Laisvės, Laisvės, Laisvės! Kur slypi Laisvės paslaptis? Kodėl ji atrodo tokia vertinga, kai jos stokojame? Ir kartu nieko nereiškianti, tiesiog nepastebima, kai jos turime į valias? Gal todėl, kad Laisvė yra natūrali žmogaus būtis – kaip oras, deguonis, kuriuo kvėpuojame.

Veronika Povilionienė,
dainininkė

Mano šeimai Sąjūdis buvo nuo gimimo. Nei tėvai, nei seneliai nepamiršo laisvės ir vienaip ar kitaip ji buvo gyva kiekvieną dieną. Kai jau pati turėjau šeimą, namuose ir vaikai, ir aš šventai tikėjome vyro žodžiais, kad Lietuva kada nors bus laisva. Atsimenu, Vilniuje po kažkokio renginio važiavome namo į Viršuliškes taksi – aš ir mūsų trys vaikai. Tautvilui buvo gal kokie septyneri metai, ir tas labai reikšmingai taksistui aiškino, kaip jo tėtis už laisvę sėdėjo kalėjime ir kad tikrai Lietuva bus laisva.

Antanas Terleckas,
pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis

Mano pirmasis areštas 1945 m. truko tik du mėnesius, bet per šį laiką gavau daug gerų pamokų. Leitenantai Mikolaičikas ir Pavlovas, seržantas Kiseliovas lavinosi mušdami mane ir mano draugus ginklų buožėmis, šautuvų valytuvais ir kitais įnagiais. Net inscenizavo mūsų sušaudymą ir liepė kasti duobę. Iš viso esu iškalėjęs 11 metų, bet iš kalėjimo neišsinešiau neapykantos savo budeliams.

Ištraukos iš R.Požerskio fotoalbume "Lietuva 1988–1993" spausdinamų tekstų