Floristė iš Kulautuvos geriausiai iššifravo „Vasarvidžio nakties sapną“

"Meilės arkos 2020" ne tik vainikavo gėlių festivalį "Vasarvidžio nakties sapnas" dvare, tačiau ir įvardijo būsimas 2021 m. vestuvių puošybos tendencijas.

Rinkosi lietuviškus augalus

"Tai pirmasis konkursas, kuriame dalyvavau, o ši arka – masyviausia iš mano kurtų, – šypsojosi nominantė. Ir patikslino: 2 m pločio ir 2,5 m aukščio."

Konkurso organizatoriai visiems penkiolikai dalyvių davė vienodus karkasus ir toliau jau leido pasireikšti jų fantazijai. Rinkdamasi augalus, kulautuviškė stengėsi, kad jie būtų į temą, kuo ilgiau išsilaikytų, būtų atsparūs gamtos sąlygoms, simbolizuotų meilę ir tiktų vestuvėms. "Williamo Shakespeare'o pjesės "Vasarvidžio nakties sapnas" veiksmas vyksta miške, todėl pagrindą sudarė beržai. Jų arkai prireikė daugiau kaip 50 kg: šakų ir pintų floristikos elementų. Taip pat naudojau trijų atspalvių viržius ir burnočius, šiek tiek gudobelių, samanų. Visi augalai – lietuviški", – pasakojo Joana.

Jei mokyklos laikais ir buvo skaičiusi šią pjesę, floristė prisipažino nieko neprisiminusi, todėl prieš konkursą ne tik skaitė, bet ir gilinosi į šį kūrinį. Į Pakruojo dvarą ji važiavo jau su paruoštukais, prie kurių plušėjo savaitę, ir "JG floristika ir dekoras" komanda. Vestuvinei arkai sukomponuoti prireikė beveik devynių valandų.

Kulautuviškė patikino: vykdama į Pakruojo dvarą ji nesitikėjo grįžti su įvertinimu. "Konkursui atidaviau daug laiko, jėgų ir emocijų, džiaugiuosi, kad tai davė rezultatų. Sulaukiau gausybės sveikinimų, padidėjo motyvacija, atsirado dar didesnis noras kurti, o daugiau niekas nepasikeitė, kol kas nejaučiu, kad sulaukčiau dar daugiau užsakymų", – patikino moteris.

Nors dabar yra labai daug įvairių atvežtinių natūralių ir dažytų gėlių, J.Zubrickienei labiausiai patinka lietuviškos darželio gėlės. (J. Zubrickienės asmeninio archyvo nuotr.)

Veiklos posūkiai

Pagal specialybę "Vasarvidžio nakties sapno" nominantė – mechanikos inžinierė. Paklausta, kas pastūmėjo į dekoro ir floristikos veiklą, pašnekovė patikino, kad tai – ilga istorija. Kulautuviškė apie dešimt metų su vyru Raimondu gyveno Amerikoje, ir tiek pat metų skaičiuoja, kai sugrįžo atgal. "Sūnus Mažvydas gimė jau Lietuvoje. Posūkis įvyko, kai sulaukėme antrosios atžalos – Saulės. Mane ir iki tol viliojo kūrybinis darbas, augindama dukrą vėl pradėjau mokytis, ėjau į kursus. Pamažu iš hobio floristika ir dekoras tapo darbu. Atrodo, kad šis darbas pats mane susirado, o ne aš jo ieškojau", – sakė J.Zubrickienė.

Nors atrodytų, kad mechanikos inžinierius yra tiksliukas ir nieko bendro su kūrybiškumu neturi, įgyta specialybė, pasak Joanos, labai padeda braižyti, eskizuoti, karkasui kurti, o erdvinis mąstymas ir matymas – dėliojant kompozicijas.

Gėlių kalba ne tik egzistuoja, ir yra labai stipri emociškai.

Stengiasi kaip sau

"JG floristika ir dekoras" – šeimos verslas, kuriame sukasi Joanos mama ir tėtis Janina bei Jonas Balasevičiai, vyras Raimondas. "Mums tai ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Tuo gyvename kiekvieną akimirką. Mūsų moto – nuoširdumas, kiekviena šventė planuojama taip, tarsi tai būtų mūsų pačių", – tvirtino floristė.

J.Zubrickienė prisipažino galinti papuošti bet ką: ir vestuves, ir krikštynas, stalus ir fotosesijos kampelį, šermenis, bažnyčią, dekoruoti bet kokią iškilmių vietą ar automobilį. "Jautriausias dalykas, kur galiu įdėti daugiausia savęs, yra šermenys, o įdomiausi – dideli objektai. Pavyzdžiui, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos dekoravimas Kalėdoms ar Velykoms ir kitos bažnyčios, įmonių šventinis dekoras. Tam naudojame įdomesnius karkasus, originalesnes kompozicijas. Į kiekvieną darbą stengiuosi įsigilinti, nesvarbu, ar tai būtų sveikinimo puokštė, ar didesnis darbas", – sakė J.Zubrickienė.

Floristė 100 proc. pritaria teiginiui, kad egzistuoja gėlių kalba, jog per jas galima išreikšti tam tikrus jausmus, mintis, nuotaikas. Kai kuriu dekorą vestuvėms, išsiklausinėju, kokias gėles, kokias spalvas mėgsta jaunieji. Gėlėmis gali užjausti, paguosti žmones netekus artimojo. Gėlių kalba ne tik egzistuoja, ir yra labai stipri emociškai", – teigė pašnekovė.

J.Zubrickienei įdomiausi – dideli objektai. Pavyzdžiui, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos dekoravimas Kalėdoms ar Velykoms. (J. Zubrickienės asmeninio archyvo nuotr.)

Nors dabar yra labai daug įvairių atvežtinių natūralių ir dažytų gėlių, ir kuo toliau, tuo labiau ši tendencija didėja, J.Zubrickienei labiausiai patinka lietuviškos darželio gėlės. "Man jos – šiltos ir mielos, labiausiai mėgstu dirbti su lietuviškomis gėlėmis, sezono metu jas naudoju dažniausiai", – tvirtino kulautuviškė.