- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau tapo tradicija, kad metų pabaigoje Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato premjerą, kurią būtų galima ne vienu aspektu pavadinti didžiąja.
Pirmiausia, tai didelių užmojų spektaklis, skirtas Didžiajai teatro salei. Antra, dažnai ši premjera tampa geriausiu metų Kauno teatrų scenose pastatytu spektakliu. Trečia, toks žmogiškąją būtį permąstyti pakviečiantis spektaklis virsta svaria atsvara gajam priešventiniu laikotarpiu žmones pavergusiam masiškam dovanų ir kitų pirkinių pirkimo apsėdimui. Šį kartą baigiantis metams į šią poziciją pretendavo vienų garsiausių šalyje režisierių Jono Vaitkaus ir Ainio Storpirščio bendras kūrybinis darbas "Fjorenca" pagal iki šiol dar Lietuvoje nestatytą Thomo Manno pjesę. Skamba daug žadamai? Ar iš tiesų spektaklis vertas užimti šią minėtą poziciją?
Sunkus kelias iki scenos
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje gyvenęs ir rašęs vokiečių (vėliau priėmęs JAV pilietybę) rašytojas ir literatūros kritikas T.Mannas pjesę "Fjorenca" (originalo kalba – "Fiorenza") parašė prieš šimtą dešimt metų. T.Mannas nebuvo didelis pjesių mėgėjas, kur kas didesnė aistra, kartu ir sėkmė jį lydėjo rašant romanus, noveles ir apsakymus. Tiesa, daugelio pjesių iki galo rašytojas ir nėra pabaigęs rašyti, o "Fjorenca" laikoma ta vienintele, su kuria vis dėlto pavykę sėkmingai pasiekti finišą.
Kūrinys turi klasikinės dramos struktūrą ir nuo jos neatsiejamą vadinamąją trijų vienumų taisyklę: vaizduojamas vienas esminis konfliktas, veiksmas vyksta toje pačioje vietoje ir vienos paros metu. Istoriją trumpai būtų galima nusakyti taip: 1492-ieji, balandžio 8 d., netoli Florencijos įsikūrusi tuo metu turtingiausių visoje Europoje Medičių vila, meną ir mokslą globojančio Lorenco I de Medičio (Lorenco Nuostabiojo) mirties išvakarės (miršta balandžio 9 d.) ir jo konfrontacija su asketizmo kupinas krikščioniškas tiesas skelbiančiu vienuoliu pranašu, San Marko vienuolyno Prioru Džirolamu Savonarolu. Lorencas guli mirties patale, o jaunas vienuolis vis labiau ir labiau pamaldų metu savo išsakytais pamokslais pavergia ne tik eilinių italų, bet ir menininkų, filosofų, mokslininkų ir kitos Florencijos grietinėlės širdis.
Perkeltine prasme Lorencas atstovauja šėtoniškajai žmogaus pusei, archetipiniam karnavalus ir laisvę propaguojančio vyndarystės dievo Bakcho kultui, Džirolamas – sakraliajai pozicijai, moralę ir religiją skelbiančio Kristaus įvaizdžiui. Juos dar labiau priešina vienintelė pjesės moteriška veikėja – abiejų lyderių meilės objektas – neapsakomo grožio ir žavesio Fjorė, simbolizuojanti pačią Florenciją. Pjesės pradžioje jiedu nepasirodo, o jų portretas piešiamas kitų veikėjų dialogais, na, o pabaigoje jie galiausiai stoja vienas prieš kitą akis į akį. Kuri opozicijos pusė yra teisingesnė? Ar pelnytai po kunigaikščio mirties Prioras tapo Florencijos valdovu, naikinusiu turtingus Florencijos meno lobynus?..
Nors ir nuspėjama, stokojanti paslapties, savo tematika ir istoriniu kontekstu pjesė intriguoja ir, ko gero, aktuali ne tik vakar, šiandien, bet ir rytoj. Tačiau ji liudija ir tai, kad vis dėlto rašytojui dramaturgija nebuvo tokia sėkminga kūrybinė kryptis, kalbant iš praktinės pusės. Koją pakišęs kiek per didelis atotrūkis nuo pačios teatro scenos, režisūrinio matymo stoka.
Kaip rodo pasaulinė praktika, šios pjesės pastatymus lydėjęs ne itin didelis pasisekimas. Statyti šią kritikų per šimtmetį tiesiog nuplaktą dramą – gana rizikingas žingsnis. Žvelgiant iš kitos pusės, ji yra puiki galimybė pasireikšti režisieriui ir kitiems spektaklio kūrėjams. Kaip neišbaigtas kūrinys teatro kontekste, pjesė tiesiog reikalauja didelio režisūrinio kūrybingumo ir, visų pirmiausia, drąsaus žvilgsnio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...