- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
46-us kūrybos metus skaičiuojanti tapytoja tautodailininkė Elena Kniūkštaitė šią vasarą žymi garbingą jubiliejų. Ta proga Rumšiškėse atidaryta jos paroda "Elena Kniūkštaitė ir Lietuvos liaudies buities muziejus".
Retrospektyvinėje parodoje, rengiamoje kartu su Kauno "Eglės galerija", eksponuojami žinomiausi menininkės darbai, susiję su muziejumi, kuriame tapytoja dirbo ir gyveno nuo pat 1976 m.
E.Kniūkštaitės kūryba žavi magiškos realybės vaizdiniais. Rumšiškių peizažus menininkė perkuria vaizduotėje, suteikdama jiems mistišką, kone stebuklinę atmosferą. Tapytojos darbuose kaimo trobų, sodybų bei malūnų fone ramiai sau vaikšto šventieji ir angelai. Tačiau į žiūrovą jie nežvelgia iš aukšto. Bibliniai personažai renka obuolius, ragauja vyšnias bei užsiima kitais kasdieniais reikalais.
E.Kniūkštaitės vaizduojamas senasis kaimas pulsuoja ramybe ir lengva nostalgija. Taip ir norisi pasivaikščioti siaurais miško takeliais bei pasigrožėti ryškia mėnesiena. Pačiai menininkei jau sunku suskaičiuoti, kiek Rumšiškių peizažo įkvėptų darbų ji nutapė. Į Aristavėlės dvarą, kuriame vyksta paroda, tilpo tik apie pusė jų. Kai kurie kūriniai šiandien priklauso privačioms kolekcijoms ar fondams.
– Buvote ilgametė Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų restauratorė. Įdomu, ar restauravimas turėjo įtakos jūsų įkvėpimui? Galbūt restauruodama senovines skrynias ir pati įsikvėpdavote kurti?
– Daug metų polichrominiu būdu restauravau muziejaus eksponatus. Daugiausia skrynias, skulptūras. Šis darbas man išties labai patiko, bet nepasakyčiau, kad tai buvo įkvėpimo šaltinis. Tapyti pradėjau gerokai anksčiau, nei apsigyvenau Rumšiškėse, tad tapyba tekėjo viena vaga, o restauravimas – kita. Pagrindinis mano įkvėpimo šaltinis visada buvo gamta. Būtent jos vaizdai skatina mane tapyti. Gėlės, medžiai, laukai, peizažai... Vis dėlto, būta ir keletas restauravimo darbo įkvėptų kūrinių. Muziejuje vienu metu teko restauruoti nuostabias sakralines skulptūrėles. Tad vėliau nutapiau su jomis susijusių paveikslų.
– Jūsų darbuose nemažai religinės tematikos – šventųjų, angelų. Vis dėlto, jie ne tik danguje gyvena, bet ir žvejoja, renka obuolius. Juos kūriniuose naudojate kaip religinę simboliką?
– Šventųjų ir angelų savo kūriniuose nelaikau religine simbolika, tai labiau dvasingumo simbolis. Taip norėjosi dar labiau atskleisti gamtos dvasią, tyrumą, o ne pasakoti biblines istorijas. Mano kūriniuose nemažai tautodailės bruožų, tad šventieji ir angelai atlieka žemiškus darbus.
– Ne tik jūsų darbas, bet ir kūryba glaudžiai susijusi su Liaudies buities muziejumi. Koks muziejaus teritorijoje esantis statinys, vėliau atgimęs ir kūrinyje, jums mieliausias?
– Man viena mieliausių yra tokia ant šlaito, netoli Pravienos upelio stovinti koplytėlė. Ją ne kartą esu tapiusi. Patinka ir pavėsinė, esanti muziejaus teritorijos pakraštyje ant Kauno marių kranto. Labai įdomi ir Račkiškės koplyčia. Į muziejaus teritoriją ji buvo perkelta 1976 m., o prieš tai stovėjo Švenčionių rajone. Kluonai man mažiau mieli, bet ir jie vaizduojami nemažoje dalyje mano darbų.
– Kaip atrodo jūsų kūrybos procesas? Kuriate studijoje, o gal lauke išsinešusi drobę?
– Nemėgstu tapyti iš natūros, tad kuriu tik dirbtuvėse. Tačiau prieš tai kartais nusipiešiu abstraktų eskizą, kuriame užfiksuoju kompozicijos viziją. O jau tada viską perkeliu ant drobės.
Pajauta: menininkė sako nesistengianti akcentuoti nostalgijos – ji pati smelkiasi iš pasąmonės. Rimgaudo Žaltausko nuotr.
– Jūsų kūryboje daug senojo kaimo vaizdų. Galbūt darbais siekiate užfiksuoti tam tikrą nostalgiją nykstančiam praeities kaimui, sodyboms?
– Žmonės išties dažnai atsiliepia, kad mano darbuose juntama nostalgija, smelkiasi romantizmas. Tad tikriausiai taip ir yra. Nors, rodos, specialiai paveiksluose nesistengiu to perteikti. Tačiau pasąmonėje nostalgija vis dėlto glūdi. Atsimenu, vienu metu mano kūriniuose vis atsirasdavo viena kita karvė. Niekaip nesuprasdavau, kodėl sumanydavau pavaizduoti būtent jas. Vėliau suvokiau, kad tai – taip pat nykstančio kaimo simbolis. Juk pavienių karvių kaimuose šiandien retai bepamatysi, tik bandas ūkiuose. O prieš 20 metų kiekvieną vakarą galėdavai stebėti kaip žmogus eina vedinas karve.
– Parodoje pristatyti patys žinomiausi visų jūsų kūrybos laikotarpių tapybos darbai, susiję su muziejumi. Kada buvo sukurti seniausi parodos darbai?
– Tikriausiai yra darbų net iš 1980-ųjų metų. Parodoje iš viso eksponuojami 45 kūriniai – po keletą iš įvairių laikotarpių. Žinoma, tilpo tikrai ne visi. Tai – tik dalelytė to, ką sukūriau per ilgus kūrybos metus. Nemažai kūrinių dabar priklauso privačioms kolekcijoms. Muziejaus miestelio bažnyčioje kabo parodos plakatą puošiantis darbas "Sveika, Marija" (2011). Kai manęs paprašė jį nutapyti, sukūriau du variantus. Tad parodoje eksponuojamas būtent antrasis.
– Esate kilusi iš Žemaitijos, o kaip atsidūrėte Rumšiškėse?
– Kelias į Rumšiškes buvo vingiuotas, tačiau, kai čia atvykau, nebenorėjau išvykti. Iš pradžių atvažiavau į Vilnių mokytis fotografijos, įsidarbinau fotoateljė. O laisvalaikiu užsiimdavau tapyba, dalyvavau tuometės Liaudies meno draugijos veikloje. Teko sudalyvauti ir parodose. Vėliau nuo darbo fotoateljė man prasidėjo alergija, tad dėl sveikatos problemų perėjau dirbti į universiteto biblioteką, restauruodavau knygas. Tuomet dailininkas Vytautas Ciplijauskas man pasiūlė važiuoti gyventi į Rumšiškes ir dirbti apipavidalintoja. Čia tuo metu kaip tik statė gyvenamuosius namus. Nebuvau šio meno specialistė, bet į Rumšiškes atvykau. Tuomet gavau pasiūlymą dirbti baldų restauratore, tad pasimokiau ir pradėjau. Rumšiškėse gyvenau daug metų, o muziejus į mano širdį tiesiog įsigėrė. Tad ne veltui čia sukūriau tiek daug darbų.
Kas? Paroda "Elena Kniūkštaitė ir Lietuvos liaudies buities muziejus".
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Aristavėlės dvare.
Kada? Iki spalio 15 d. Lankymas trečiadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais 12–16 val., šeštadieniais 10–18 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Koncertui besiruošiantys D. Čižausko bendražygiai džiūgauja: visi bilietai išpirkti7
Ketvirtadienį duetas „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“ feisbuke paskelbė džiugią žinią apie balandžio 1 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyksiantį D. Čižausko atminimui skirtą koncertą. ...
-
Kokie filmai rūpi jaunajai kartai?5
Projektas „Kylantis kinas: nauja Europietiško kino ambasadorių karta“ nuo lapkričio mėnesio kvietė žiūrovus atrasti geriausius klasikinius bei pripažinimą jau užsitarnavusius šiuolaikinius filmus, kuriuos pristatė kino kriti...
-
Kauno scenos menų kūrėjai pagerbti tradiciniais apdovanojimais4
Kauno meno pasaulyje – premijų metas. Kauno taryba vakar bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams ir asociacijai. Išvakarėse apdovanojimus atsiėmė miesto teatralai. ...
-
Kaunas 1,5 mln. eurų EK premiją už Europos kultūros sostinės renginius skirs jų tęstinumui
Kauno miesto savivaldybė antradienį pritarė, kad 1,5 mln. eurų Europos Komisijos (EK) skirta premija būtų panaudota Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui. ...
-
N. Janekinos paroda: į spalvų pasaulį įsisukę pavasario vėjai5
Ilgėja dienos, trumpėja vakarai, o išėjęs į gatvę jauti pavasario sugrįžimą. Taip apie jausmus, santykius, moteris ir apie akimirkos grožį kalba tapytoja Natalija Janekina „Parko galerijoje“ atidarytoje parodoje „Pavasario v...
-
Kauno kultūros premijos skirtos keturiems menininkams ir asociacijai
Kauno taryba antradienį bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams bei asociacijai. ...
-
Dėmesį traukia įspūdingi drugiai: išeinant lankytojams patariama apsidairyti1
Po kelerių metų pertraukos Kauno botanikos sodo oranžerijoje vėl skraido per kelis šimtus niekur nematytų drugių. Mažiausiems parodos lankytojams didžiausias įspūdis, kai drugeliai nutupia ant jų, praneša LNK. ...
-
Šokių kolektyvas „Ąžuolas“ prisijaukino ir antrą „Aukso paukštę“
Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų meno srityje. Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžu...
-
Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą – dėkingumo gestas
Per Kauno rajono bažnyčias keliauja grafikos darbo „Ukraina nepalaužta“ kopija – ukrainiečių dėkingumo gestas Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą. ...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...