Viskas prasidėjo nuo istorijos apie išdavystę

Interaktyvias parodos instaliacijas, kurių centre – batas, sukūrė istorikė Rūta Rimšelienė, šiuo metu intensyviai tyrinėjanti pokario temas: tremtį, lagerius, partizaninį judėjimą. Parodos idėjai įtakos turėjo kūrybinė pašnekovės veikla – ji yra avalynės dizainerė, o pasitelkti apavą kaip kodą įkvėpė reali istorija apie išdavystę ir išlikusi originali supjaustyto bato skiautelė.

„Skaitydama partizanų atsiminimus, atkreipiau dėmesį į išskirtines istorijas, susijusias su batais. Viena istorija gerokai mane sukrėtė – tai istorija apie supjaustytus batus (ji yra parodoje). Pasikonsultavusi su kolegomis sužinojau, kad artefaktai iš išduoto bunkerio yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fonduose“, – dalijosi instaliacijų autorė.

Susipažinusi su išlikusiais radiniais R. Rimšelienė nutarė, kad turi perteikti ją apėmusią emociją ir kitiems. Taip gimė meniška, o kartu ir tiksli paroda apie tiesą, drąsą, pasiaukojimą, taip pat išdavystes, pasirinkimus, skausmus, bet svarbiausia – apie nenugalėtą laisvę.

Laisvės daigai nesunaikinami

Neįkalintai, nesušaudytai laisvei ir aukoms, kurios nebuvo beprasmės, skirta instaliacija yra viena iš autorei artimiausių. Kad ją sukurtų, prireikė netgi vykti į šaudymo poligoną.

„Labai patiko mintis, kad laisvės daigų niekas niekada negali sunaikinti. Tai atspindi Laisvės kovotojų citata: „Jie norėjo mus pakasti, bet jie nežinojo, kad mes sėklos...“ Šis objektas įdomus ne tik savo idėja, bet ir įgyvendinimu. Į stiklą buvo šaudoma poligone, tikrais šoviniais. Reikėjo didelio atsargumo ir meistriškumo peršauti taip, kad kulka perskrostų kiaurai stiklą, bet tuo pačiu pats stiklinis objektas nesubyrėtų“, – kūrybos užkulisius atskleidė R. Rimšelienė.

Kita autorei artima instaliacija kviečia į akistatą su sąžine. Tai tarsi pokalbis su savimi – kaip kito vietoje pasielgčiau aš?

„Smerkti kitą lengva, suprasti – sunkiau. Sunku suvokti, ką tuo metu žmogus išgyveno, kokius pasirinkimus turėjo, kaip vienas momentas galėjo persverti buvusį kelią ar net pakeisti likimą bei gyvenimą. Ar tas žmogus aukojosi, ar kentėjo? Visada beveik neįmanoma atsakyti nepragyvenus kito gyvenimo „to žmogaus batuose...“ – pažymėjo R. Rimšelienė.

K. Vilkelienės nuotr.

Priartėti prie istorijos 

Įtraukios interaktyvios instaliacijos ir pasakojimas, kurio ašimi tampa konkretus objektas, padeda parodos lankytojui iš arčiau pažinti istoriją. Tai buvo viena priežasčių, kodėl nuspręsta parodą pristatyti Kauno IX forto muziejuje, sakė parodą čia kuruojanti Eglė Pietarytė.

„Muziejuje nuolat ieškome būdų, kaip sunkią, trauminę patirtį pasakoti taip, kad ji būtų ir išgirsta, ir suprasta. Tokios instaliacijos, kurios remiasi įžvalga per konkretų, autentišką objektą, leidžia lankytojui priartėti prie istorijos per patirtį, jauseną, susimąstymą, tapatinimąsi“, – pridūrė kuratorė.

Anksčiau eksponuota keliose kitose vietose, IX forte paroda atsivers kitaip: čia ji bus papildyta autentiškų nuotraukų iš muziejaus rinkinių atvaizdais. Fotografijose įamžinti Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Aro būrio partizanai. O ir pats nuotraukų kelias į muziejų nepaprastas – jas perdavė rezistentų artimieji.

„Ši parodos dalis gimė iš muziejaus parodų dizainerės Renatos Vinckevičiūtės-Kazlauskienės vizualinės įžvalgos. Mažytės, subtilios nuotraukos buvo išdidintos, kad taptų betarpiškos ir įgytų žmogiško jautrumo. Jų kadro autentiškumas ir akimirkos trapumas suteikia visai parodai gilumo. Išdidinę jas, siekėme, kad šie atvaizdai priartėtų prie lankytojo, sukurtų asmenišką santykį – žvilgsnių susitikimą, tylų kontaktą su žmogumi iš nuotraukos“, – pasakojo E. Pietarytė.

Parodą papildžius fotoinstaliacijomis, prasiplėtė jos pasakojimas. Jis lankytojus veda nuo partizano apsisprendimo išeiti į mišką iki paskutinės kovos ir kviečia leistis į skirtingas patirtis – draugystę, išgyvenimą, sąžinę, išdavystę. Parodoje viskas kurta taip, kad būtų galima sustoti, pažvelgti, prisiliesti. Ir pajausti ryšį – tarp mūsų šiandien ir Lietuvos partizanų anuomet.

„Į partizaną norisi žvelgti kaip į artimą sielą, o ne kaip į istorinį faktą. Pamėginkime priimti jo sprendimą – eiti, kovoti, žūti – kaip dalį savęs. Tai, ką jis padarė, šiandien yra mūsų laisvė“, – sakė E. Pietarytė.

Jie norėjo mus pakasti, bet jie nežinojo, kad mes sėklos...

Kalbėti šiandien – dar svarbiau

Paroda „Lietuvos partizanų batuose...“ Kauno IX forto muziejuje atidaroma rugpjūčio 22 d., Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos išvakarėse. Atidarymo renginyje dalyvausiantis Karybos instituto karo istorijos specialistas Ernestas Kuckailis pažymėjo, kad Lietuvos partizanų temos aktualumas neblėsta.

„Apie partizaninį karą visada svarbu kalbėti, bet šiandien dar svarbiau, nes mūsų tradicinis agresorius vis nerimsta ir kelia nemenką sumaištį. Ir matome, kad jis nepasikeitė nuo tų baisių NKVD laikų“, – sako E. Kuckailis.

Renginio dieną karo istorijos specialistas užsivilks partizano uniformą ir teatralizuotu pasakojimu susirinkusiuosius ves drąsos, pasipriešinimo ir laisvės pėdsakais, kuriuos paliko Lietuvos partizanai.

„Partizaninis karas – aukščiausia, aktyviausia tautos pasipriešinimo forma, susijusi su pasiaukojimu, nepaprasta ištverme ir valia. Kai valstybė nebegali apsiginti, ją gina piliečiai. Jei agresorius žinos, kad jam teks patirti aktyvų pasipriešinimą, gal ir nebandys čia kišti nosies...“ – istorinio įvykio svarbą ir reikšmę šiandienai pabrėžė E. Kuckailis.

Paroda „Lietuvos partizanų batuose...“ Kauno IX forto muziejuje atidaroma rugpjūčio 22 d. 15.30 val. Kitą dieną, rugpjūčio 23 d., po parodą vyks ekskursijos.