Klaipėdos dramos teatras atvyksta gastrolių į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Savaitgalį klaipėdiečiai pristatys spektaklį "Paprastos beprotybės istorijos".

Pagal šiuolaikinio čekų dramaturgo Petro Zelenkos pjesę spektaklį sukūrė režisierius Darius Rabašauskas, choreografė Laura Geraščenko, kompozitorius Jonas Jurkūnas, scenografė Anželika Šulcaitė. Vaidina aktoriai Donatas Žilinskas, Regina Šaltenytė, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė, Rimantas Pelakauskas, Jolanta Puodėnaitė, Edvardas Brazys, Toma Gailiutė, Vaidas Jočys, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas.

P.Zelenkos "Paprastos beprotybės istorijos" – pirmas šio autoriaus kūrinys, sulaukęs įvertinimo. 2001 m. pjesė pelnė prestižinę Čekijoje Alfrédo Radoko premiją. Tai ypatingo žanro spektaklis, tarsi juodoji komedija, kurioje nėra nieko juodo – vien geraširdiškas, su niekuo pasaulyje nesupainiojamas čekiškas humoras, atveriantis kasdienybės siurrealizmą. Spektaklio herojai tokie vieniši, taip išsiilgę kito žmogaus artumo ir meilės, kad nuo savo vienatvės tiesiog kraustosi iš proto.

"Kas man įdomiausia šitoje pjesėje? Tai – tema ir kaip ta pjesė parašyta. Joje kalbama apie tai, kas yra normalu ir kas nenormalu. Žmonės susikuria tam tikras taisykles ir vadina jas normaliomis. O nesilaikymas tų taisyklių vadinamas beprotybe. Tad ir kyla virtinė kausimų: ar laikymasis taisyklių visada yra normalu, ar normalu keturiasdešimt metų gyventi santuokoje ir nepažinti vienam kito, ar normalu slėpti savo prigimtį?" – svarsto režisierius D.Rabašauskas.

Pagrindinis pjesės herojus nenori žaisti pagal tas taisykles, jis atsisako būti normalus pagal visuomenės sampratas. Jam atrodo, kad nenormalu būti normaliam. Apskritai visų personažų situacija yra ribinė ir visi ieško išeities iš savo padėties. Tai ir juokinga, ir dramatiška. Kiekvienas iš jų išgyvena savo dramą, kiekvienas yra išprotėjęs.

Autorius pjesėje paliečia keletą potemių. Jos įdomiai susisieja, tarsi būtų viena gija apraizgytos ar veriamos ant vieno siūlo. O tai, anot režisieriaus D.Rabašausko, jau yra rašytojo meistriškumas.

"Kiek mes jau rodėme šį spektaklį, publikai puikiai suprantamas čekiškas humoras. Ir aš asmeniškai labai mėgstu jį. Čekų filmai, fotografijos byloja, kad yra unikali tauta, gebanti išlaikyti pusiausvyrą tarp realybės ir absurdo", – vertina D.Rabašauskas.

Šiųmetis Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius K.Macijauskas, sukūręs šiame spektaklyje Tėvo vaidmenį ir pelnęs minėtą apdovanojimą, pripažįsta: čekiškas humoras yra ryškesnis nei lietuviškas. O šioje pjesėje jis net sarkastiškas ir publika jam pritaria.

Apie savo vaidmenį aktorius kalbėjo: "Iš pradžių jis tarsi užsikonservavęs, niekuo nesidomi, jam svarbiausia išgerti alaus. Bet keistas pasikalbėjimas telefonu su nepažįstama moterimi išties pažadina, jis atgyja, ima domėtis aplinka. Jis ir sako, kad keturiasdešimt metų gyvena su žmona, bet apie ją nieko nežino, taip pat ir apie sūnų, apskritai apie gyvenimą. Tik dabar jis visa tai suvokia, kažkas sukirba po susitikimo su ta moterimi, bet tai tik kibirkštėlė. Jis vėl grįžta atgal į įprastą savo būseną."

Nesitikėjęs gauti apdovanojimo K.Macijauskas neslepia džiugesio, nors ir sako, kad nei geresnis, nei blogesnis dėl to netapo. "Pagrindinis ar antraplanis vaidmuo – reikšmė vienoda, nebent dalyvautum masinėse scenose. Kartais antraplanį vaidmenį yra sunkiau sukurti ir vaidinti. Juk parodyti personažą, jį atskleisti reikia vos per vieną ar kelis epizodus. Tėvo vaidmuo spektaklyje "Paprastos beprotybės istorijos" – nėra mažas vaidmuo, yra gal kokie penki išėjimai į sceną, ir tie epizodai nėra trumpi", – atskleidžia aktorius.

Kada? Spalio 11 d. 18 val.

Kas? Klaipėdos dramos teatro spektaklis "Paprastos beprotybės istorijos".

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.