Parodoje „Pelėdų kalno“ galerijoje – atviroje erdvėje žiūrovui palikti ženklai

Įžengęs į parodos erdvę žiūrovas retai įdėmiai tyrinėja architektūrą, nes pirmajame plane ir dėmesio centre yra eksponuojami kūriniai, kurių sąveika su galerine erdve – dažniausiai estetinė. Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje eksponuojamos skulptoriaus, tarpdalykinio meno ir instaliacijų kūrėjo, scenografo Dainiaus Liškevičiaus personalinėje parodoje „Atskris ir išskrido“ unikalios architektūros galerinė erdvė tampa jos ašimi.

Atrandamos galimybės

„D.Liškevičiaus personalinė paroda yra ketvirtoji iš dvylikos parodų Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirto ciklo. Anksčiau surengtose parodose žiūrovas galėjo pastebėti kaip su lyg kiekvieno menininko ekspozicija meno kūriniai užima vis daugiau „Pelėdų kalno“ galerijos ploto. D.Liškevičiaus parodoje – suteikiama galimybė įžengti į atvirą erdvę. Ekspozicija iškalbinga, atkreipianti dėmesį į dalykus, kurie kasdien lieka nepastebėti“, – sako parodos kuratorė, Menų akademijos vadovė dr. Inga Valentinienė.

Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto menininko, savo kūrybą pristačiusio Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, JAV, Australijoje, paroda – kitokia.

„Labai tuo džiaugiamės, nes norime, kad Kauno kolegijos bendruomenė, kauniečiai, miesto svečiai turėtų galimybę atrasti Lietuvos meno lauko įvairovę“, – sakė I.Valentinienė.

Iš praeities į dabartį

Sulaukęs kvietimo rengti šią parodą menininkas grįžo laiku atgal. Nes parodos planavimas prasidėjo nuo diplominio darbo, sukurto prieš tris dešimtmečius, kurį žiūrovas gali matyti D.Liškevičiaus kurtame plakate, pasitinkančiame jį dar prieš įžengiant į galerijos erdvę. Plakatas – simboliškai žymi parodos pradžią.

„Žinodamas, kad rengsiu parodą „Pelėdų kalno“ galerijoje, nuvykau į Jurbarke esantį Vinco Grybo memorialinį muziejų. Ant greta muziejaus pastato stovinčio ąžuolinio stulpo tupi išskobta medinė pelėda. Tai – mano diplominis darbas, kurio vadovas buvo skulptorius Juozas Šlivinskas, o jį užbaigti padėjo kursiokai. Esu jiems dėkingas. Nuvykęs į Jurbarką fotografavau savo diplominį darbą ir vieną nuotrauką panaudojau parodos plakatui, kuris tapo ekspozicijos kūriniu“, – pasakoja D.Liškevičius.

Simboliškas ir kitas darbas parodoje – balkonėlis (su geltona šviesa). Įžiebtas šviestuvas, pakabintas galerijoje esančiame balkonėlyje, kuris neretai vadinamas sakykla, – tai dedikacija Ukrainai.

„Ruošiantis parodai prasidėjo karas. Jaučiau, kad viskas praranda prasmę. Todėl galerijoje įžiebiau apskritą šviestuvą su geltona šviesa, primenantį saulėgrąžą“, – akcentuoja menininkas.

Iškalbingas simbolis – palaikymas kovojantiems broliams ir sesėms, sykiu viltis, kad šviesa nugali tamsą. Galerijos centre eksponuojamas žiūrovo interpretacijoms atviras „Pelėdos laiškas“ – objektas po stikliniu gaubtu, sudominantis natūralia savo estetika.

Erdvę papildo menininko kurta instaliacija – elektrinė gitara, kurią D.Liškevičius vadina savo kūrybos priemone, tvarkingai į nedidelę krūvelę surištos nespalvotos fotografijos, plastikinė kaukė ir į cilindro formą susuktas plakatas, o greta jos – parodos atidarymą lydėjusio muzikinio performanso vaizdo įrašas.

„Muzika inspiruoja, atpalaiduoja, o kartais ir trikdo“, – sako kūrėjas. Bet visų svarbiausia parodoje – galerijos architektūra, erdvės akustika. „Šią erdvę suvokiu kaip šventyklą. Norėjau jos neužgožti“, – pabrėžia D.Liškevičius.

Virpesiai: anot tarpdalykiškumu garsėjančio D. Liškevičiaus, svarbiausia jo parodoje – galerijos architektūra. „Šią erdvę suvokiu kaip šventyklą. Norėjau jos neužgožti“, – sako jis. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Idėjos įkvepia

Sekantiems menininko kūrybą, skaitantiems publikuojamus apie ją tekstus įprasta susidurti su terminu – tarpdalykiškumas. Jis ryškus ir šioje parodoje.

„Tarpdalykinio meno sritis leidžia svajoti plačiau, suteikia kūrybai daugiau laisvės, galimybių. Vienos medijos naudojimas – tai tarsi vieno patiekalo valgymas. Juk ateina diena, kai norisi įprastą meniu pakeisti ir paragauti kažko naujo. Visos medijos yra svarbios, o konkrečios pasirinkimas – priklauso nuo būsimo darbo idėjos“, – sako D.Liškevičius.

Idėja menininkui yra pati svarbiausia. „Ji užvaldo ir įkvepia. Jau vėliau – įkvėpimą skatinti gali įvairūs veiksniai, stimuliuoti ambicijos“, – teigia kūrėjas.

Asmeninės patirtys

Skirtingose medijose realizavęs savo idėjas ir kūrinius eksponuodamas personalinėje parodoje „Atskris ir išskrido“, D.Liškevičius žiūrovą ragina nebūti pasyviu stebėtoju, neatitrūkti nuo laikmečio kontekstų ir apmąstyti situacijas, kurias jis išryškina darbuose.

„Laikmetis meno kūrinio suvokimui yra svarbus, bet nemažiau reikšmingos ir žiūrovo asmeninės patirtys, galinčios padėti suprasti darbą“, – pabrėžia menininkas ir primena apsilankiusiems parodoje nepamiršti pakelti akių į viršų. „Pelėdos neišvysite, bet pažiūrėję žemyn, pamatysite jos laišką mums“, – sako D.Liškevičius.


Kas? Paroda „Atskris ir išskrido“.

Kur? „Pelėdų kalno“ galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27)

Kada? Veikia iki gegužės 3 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių