Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje pristatoma Vokietijoje gyvenančios lietuvių kilmės menininkės Aldonos Gustas kūrinių paroda "Esu gamtos dalis..." Ekspoziciją sudarantys piešiniai – tai menininkės poezijos knygas iliustruojantys darbai.

Vaiskaus raudonio lūpos – it sirpti ūmai nustojusi vyšnia, viliojanti ją nuskinti ir pajusti sultingą, bet rūgštų skonį – šnabžda istorijas, kurios plastiškai rangosi popieriaus lape, prasitęsia besidraikančiuose abstrakčių figūrų plaukuose, švelniai erotizuotuose jų kūnų linkiuose. Šie vaizdiniai sugeria žvilgsnį, veda jį plona, anglimi piešiama, nenutrūkstančia linija, pulsuojančia gyvybe. "Esu gamtos dalis ir viskas aplink mane yra vientisa", – šie poetės, dailininkės Aldonos Gustas žodžiai nuskamba, susipindami su juoda linija jos piešiniuose.

Parodos pagrindas – kūriniai iš ciklo "Moterys su burnomis". Greta pristatomi darbai iš ciklų "Simbiozės moterys", "Žodžių kubeliai" ir kt. Paroda suformuota iš 1990–2012-ųjų piešinių ciklų, inspiruotų paslaptingos moters esybės, kuri menininkės darbuose neretai įgauna mistifikuotus animalistinius pavidalus, spinduliuojančius moterišką švelnumą, ramybę, pasiaukojimą ir kartu jėgą, drąsą, nuolatinę kovą.

Kaip teigiama parodos anotacijoje, kūrėją labiausiai domina laisva, juslinė moters prigimties pusė, grąžinanti prie pirminių ištakų, prie gamtos.

Piešiniai kupini nevaldomos energijos, gaivalo, tarsi inspiracija būtų užvaldžiusi dailininkę staiga, sugriebusi ją ir vedžiodama ranką, neleisdama atsikvėpti, skatinusi kurti, susilieti su mintyse gimusia vizija, tapti ja ir paskleisti savo jausmus, nelyg vasaros vėjo blaškomus gležnus žiedlapius balto lapo plokštumoje.

Juoda, balta ir raudona – trys elementai. Jais A.Gustas varijuoja atskleisdama trapią, tačiau nepalaužiamą moters prigimtį, kurioje lengvas erotiškumas susipina su animalistine jėga.

Kaip pastebima parodos anotacijoje, visos menininkės kuriamos moterys yra simbiozės moterys – tai moterys-žuvys, moterys-paukščiai, moterys-žvėrys, moterys-augalai. Suteikdama moteriai pusiau gyvūno, pusiau augalo pavidalą, kūrėja pripildo ją mistifikuotų galių, pakylėja jos prigimtį link dieviškosios, savyje harmoningai sujungiančios priešiškus elementus, žvilgsnį kreipiančius prie ištakų, natūralaus santykio su gamta ir jos kūriniais.

Dailininkės darbuose nėra aiškaus moters atvaizdo – autorė yra sakiusi, kad nori sugriauti vaizdavimo stereotipus. Abstraktūs simboliai piešiniuose įaudrina vaizduotę, leisdami jai regėti neįprastus personažus, atklydusius iš menininkės vidinio pasaulio.

Kad galėtum suprasti, į A.Gustas darbus reikia įsiklausyti, atrasti piešiniuose slypinčią poeziją, jos klausytis. Piešinių erdvėse išsiskleidžiantys moterų žvilgsniai, lūpos, gestai suskamba tik tada, kai žiūrovas pamiršta primestas taisykles ir pradeda gilintis į savo kilmę, kiekviena kūno ląstele išjausti pasaulio tobulumą jo netobulume.

Neeilinė berlynietė

Aldona Gustas (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyvenanti bei kurianti Vakarų Berlyne. Menininkę garsina tiek jos kūryba, tiek faktas, kad 1972 m. moteris subūrė legendinę "Berliner Malerpoeten" grupę. Jai priklauso (ar priklausė) tokie garsūs asmenys, kaip 1999 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Günteris Grassas, Friedrichas Schröderis-Sonnensternas, Kurtas Mühlehauptas ir kiti. Grupės menininkai rašo ir patys iliustruoja savo eiles ar prozą.

Pačios žodžiais tariant, šioje grupėje buvo žmonės su dvigubu talentu: rašytojai, kurie piešė, ir dailininkai, kurie kūrė poeziją. Tokių žmonių Vakarų Berlyne buvę daug. "Tokių grupių nebuvo nei Londone, nei Niujorke. Miesto senatas, Goethe's institutai labai rėmė mūsų grupę. Išleidome mūsų parodų Briuselyje, Roterdame, Insbruke ir kituose miestuose katalogus", – žiniasklaidai yra sakiusi kūrėja. Jos kultūrinė veikla įvertina Vokietijos valstybiniu apdovanojimu "Bundesverdienstkreuz".

Grupėje "Berliner Malerpoeten" ji buvo vienintelė moteris, tačiau sugebėjo bendrauti su sudėtingo būdo kolegomis. "Vakarų Berlynui ši grupė buvo svarbus kultūrinis reiškinys. Ir aš, atvykusi į Berlyną iš Lietuvos miškų, subūriau šiuos jaunus vyrus, atrinkdavau jų darbus parodoms, rengdavau katalogus. Jie buvo labai ištikimi kolegos, tikri draugai. Tai buvo kažkas nepaprasta", – sakė A.Gustas.

Menininkė išleido keliolika lyrikos rinkinių, kurių didžiąją dalį taip pat pati iliustravo.

Kūrinius Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui paskolino Berlyno Mühlenhaupto muziejui priklausanti "Browse galerija".

Kas? A.Gustas kūrinų paroda "Esu gamtos dalis".

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki rugpjūčio 2 d.

Galimybę pažinti A.Gustas ne tik dailės kūrinius, bet ir poeziją, suteikia neseniai pasirodžiusi dvikalbė jos ir poeto Juliaus Kelero poezijos knyga "Dviese apie meilę".

Monologai dviese

Idėja leisti dvikalbių knygų apie meilę seriją gimė poetui Juliui Kelerui. Jo knyga duetu su lenkų poete Barbara Gruszka-Zych buvo išleista 2012 m. Pernai pasirodė aptariamoji knyga (tekstus į lietuvių ir vokiečių kalbas vertė Giedrė Bartelt), ateityje J.Keleras norėtų seriją tęsti.

Dviejų poetų knyga "Dviese apie meilę" demonstruoja ne tik ypatingą žodžio ir vaizdo dermę, bet ir tam tikrą dviejų knygos autorių kūrybinį vientisumą. Abiejų autorių poetinis kalbėjimas yra itin lakoniškas, paprastas, kasdieniškas, nuoseklus. Meilės tema varijuojama dažniausiai per detalę, fragmentą, kurie sudaro ciklo visumą, išsako sustabdytos akimirkos pojūtį.

J.Keleras pasirenka trieilio raiškos formą: "Žindo kūdikį, verkia./ Baigias naktinė TV programa./ Fin de film." O A.Gustas pasirenka visiškai minimalistinę vieną eilutę, kurioje moters kasdienybei nelieka vietos, meilės samprata ji verčiama aforizmu: "meilė yra kryžius gyvenimo jūroje" arba "meilė yra aukštikalnėje sudužęs žodis".

Tokie patys skirtumai matyti ir knygos iliustracijose: savo aforistinę poeziją A.Gustas iliustruoja pati. Jos piešinys itin minimalistinis, simbolinis. J.Kelero knygos dalį iliustravo dailininkė Edita Namajūnienė. Jos iliustracijose daugiau piešinio, figūrų, detalių ir konteksto. Knygą iliustruojantys piešiniai ir tekstai papildo vienas kitą.

Įkvepiantis pasisekimas

J.Keleras prisipažino tiek B.Gruszkos–Zych, tiek ir A.Gustas poeziją skaitęs anksčiau. "Lietuvoje buvo išėjusi A.Gustas knyga "Briedžiai mano broliai" – jei neklystu, 1982 m. O B.Gruszkos-Zych "Miegu su tavimi po oda" – kokiais 1999–2000 m. Nedidelio formato knygelės pasirodė ne originalo kalba, o lietuviškai. Pirmąją buvo išvertęs Vytautas Karalius, antrąją – poetės bičiulė Birutė Jonuškaitė. Pradinė šių dvikalbių knygų idėja buvo gana paprasta. Mano bičiulis, amerikiečių poetas, gyvenantis Niujorke, Vyt Bakaitis, išvykdamas namo, paliko man kalną į lagaminus netilpusių knygų. Viena jų buvo B.Gruszkos-Zych, pirmosios knygos bendraautorės, knyga. Perskaičiau, man patiko tekstai, jų minimalizmas. Žinoma, svarbiausia, kad esminė šios knygos tema buvo meilė", – pasakojo poetas.

J.Kelero mintį apie bendrą knygą B.Gruszka-Zych entuziastingai palaikė. "Teko susikurti tam tikrą kanoną, praversiantį ir kitai, dar planuose neegzistavusiai knygai: abu būsimos knygos autoriai turi pasirinkti savo mėgstamo dailininko darbus. Taip knygoje atsirado nespalvotos Remigijaus Treigio ir Witoldo Modrzejewskio fotografijos, o pažodinius vertimus iš lenkų kalbos atliko Tadas Žvirinskis", – sakė pašnekovas.

Jis prisiminė ir pirmąją knygą lydinčią smagią istoriją. "Kadangi "Naujoji Romuva" yra tokia leidykla, kuri knygas mieliau dalija, nei platina per knygynus, aš pats asmeniškai kokią dešimtį knygų išsiunčiau įvairiems Lenkijos žurnalams ir pavieniams asmenims. Nors recenzijų buvo mažiau, nei tikėjomės, vieną dieną gavau atvirlaiškį nuo lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussio. Jis rašė, kad knyga jam labai patinka, vieną vakarą skaito ją iš vienos pusės, kitą – iš kitos. Tai buvo toks mielas ir šiltas gestas, kas dabar "IPod" ir feisbuko laikais retai pasitaiko", – pasakojo J.Keleras.

Lemtingas atsitiktinumas

Po šio įkvėpinčio pasisekimo J.Kelerui dingtelėjusi donkichotiška mintis – o kas galėtų būti kitos knygos bendraautorė? Taip sutapo, kad kaip tik tuo metu "Literatūroje ir mene" jis perskaitė interviu su A.Gustas, kuriame ši išsamiai kalbėjo apie savo lietuviškumą, šaknis, poeziją ir dailę. "Pagalvojau, kad norėčiau su ja bendros knygos", – prisiminė J.Keleras.

Po to sekė pokalbis su G.Bartelt, vertėja. "Pakalbinau ją per feisbuką. Giedrė pažadėjo pašnekėti su A.Gustas, kuri, mano džiaugsmui, ne tik sutiko dalyvauti šioje avantiūroje, bet ir ką tik buvo parašiusi ciklą apie meilę! Nusiunčiau jai pirmosios knygos maketą, džiaugiausi, kad jai ir Giedrei jis labai patiko. Taip ir pajudėjome", – poetas džiaugėsi į vokiečių kalbą išverstais savo tekstais ir A.Gustas vyro vokiečio indėliu: jis suredagavo knygą nuo pradžios iki pabaigos, tad ji pasirodė per rekordiškai trumpą laiką – tris mėnesius.