Aistringoji Lietuvos tekstilė: spalvingas formų ir motyvų audinys

Išskirtiniai kūriniai

Paroda išskirtinė tiek autorių gausa, tiek tematine ir stilistine įvairove. Projekto vadovė tekstilininkė Jolanta Šmidtienė vienoje parodoje pristato tiek naujai sukurtus darbus, tiek ir anksčiau tarptautinėse Kauno tekstilės bienalėse dalyvavusių menininkų išskirtinius, premijuotus darbus. Toks kuratorės pasirinktas kelias yra rizikingas, bet įdomus, leidžiantis atskleisti ne tik Kauno tekstilininkų mokyklos tradicijas ir tendencijas, bet ir tarptautinių Kauno tekstilės bienalių reikšmingus įvykius ir kūrinius.

Projekte dalyvauja Lina Jonikė, Lina Gutauskienė, Aušra Kleizaitė, Mindaugas Juodis, Vladas Oržekauskas, Giedrė Kriaučionytė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Jolanta Šmidtienė, Marijona Sinkevičienė, Danguolė Brogienė, Aušra Sedlevičiūtė, Lolita Grabauskienė, Birutė Sarapienė, tapytoja Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė ir viešnia iš Pietų Korėjos Gao Yuan.

Viena iš pagrindinių galerijos "Balta" misijų – šiuolaikinės tekstilės naujų tendencijų plėtojimas ir populiarinimas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuo metu Babtyno dvare eksponuojama tik dalis sukauptos kolekcijos, tačiau šiame straipsnyje pristatomi visi projekte dalyvaujantys autoriai ir jų kūriniai.

Formų ir spalvų žaidimai

Pagrindiniu parodos akcentu galima laikyti bendrą menininkių L.Jonikės ir L.Gutauskienės kūrinį "Tapetas". Jis išskirtinis dėl savo apimties ir besikeičiančių portretų bei vaizdinių fiksavimo. Menininkės piešiniais ant šilko kaleidoskopiškai pasakoja Kauno tekstilės bienalės dalyvių ir lankytojų istorijas.

J.Šmidtienė pristato ir du savo kūrinius: "Suknelė" ir "Ugnies šokis".  Kūrinys "Suknelė" sukurtas 2008-aisiais naudojant šilkaverpio medžiagą, darbe didžiausias dėmesys skiriamas audimo faktūrai ir jos formų geometriškumui, baltumui išryškinti. Visiškai kitoks yra kūrinys "Ugnies šokis", kurio trimatėje erdvėje ekspresyvia forma pateiktas ugnies stichijos nenuspėjamumas.

Vilnietė tekstilininkė profesorė Danguolė Brogienė parodoje pristato du vidutinio formato tekstilės kūrinius: jų abiejų pagrindas geometrinių formų ir pastelinių spalvų dermė bei žaismė. Darbai "Žydėjimas" ir "Komunija" simbolizuoja atgimimą, susikaupimą ir džiaugsmą, visa tai yra išreiškiama per šviesos koloristiką, apskritimo ir kvadratinių formų dialogą, kuris D.Brogienės kūrinius sumodernina, išveda iš klasikinės lietuvių tekstilės tradicijos.

Šiuolaikinė interpretacija

Parodoje pristatoma menininkė iš Taivano, kurios darbų ciklas buvo eksponuotas 2011-ųjų Kauno tekstilės bienalėje ir laimėjo pagrindinį prizą. Menininkė yra dalyvavusi galerijos "Balta" rezidencijoje.

Paroda išskirtinė tiek autorių gausa, tiek tematine ir stilistine įvairove.

Kūrinio "Dvylika mėnesių" pagrindu tampa renesansinis madonos su kūdikiu vaizdinys. Tačiau jis yra transformuojamas: autorė pateikia dvylika šiuolaikinių moterų su kūdikiais fotografinius atspaudus. Toks autorės pasirinktas sprendimas atskleidžia ne tik tradicijos ir šiuolaikinės kultūros sandūrą, bet ir suponuoja tam tikrą dialogą, kuris yra netikėtas ir įdomus.

Kaunietė tekstilininkė Marijona Sinkevičienė parodoje pristato savo kūrinį "Mintys. I": tapybos ant šilko pavyzdys, kurioje gražiai susilieja fotografinis moters portreto su skarele atvaizdas ir ranka kaligrafiškai išrašytas tekstas. Tai autoportretas ir autorės dialogas su savimi, savo svarstymų ir minčių estetinis perteikimas.

Tekstilininkė Birutė Sarapienė parodoje pristato triptiką "Medžių rauda". Jame pinasi medžių grafinis vaizdas su pavojų liudijančiais užrašais: juoda, pilka ir raudona signalizuoja medžiams ir apskritai gyvybei iškilusį pavojų. Itin dinamiškas ir ekspresyvus darbas sukelia itin daug šiandienai aktualių aliuzijų ir intertekstų.

Gao Yuan. "Dvylika mėnesių"

Asmeninės patirtys

Monika Žaltauskaitė-Grašienė parodoje pristato didelio formato kūrinį "Ryšiai". Nespalvotame kūrinyje simetriškai varijuojama eglutės motyvu – augalo atspindys vandenyje, spalvinės gamos nuo sodriai tamsios iki šviesios atskleidžia galimas variacijas.

Vladas Oržekauskas parodoje pristato abstraktų tekstilės darbą, kuris suartina tekstilės kalbos raišką su grafikos abstrakcija.

Giedrės Kriaučionytės kūrybą pristato 2013 m. sukurtas skulptūrinis-tekstilinis objektas "Suformatuota". Kūrinio idėjos šaltinis – autorės asmeninė patirtis. Kasdieniame gyvenime susiduriame su būtinybe prisitaikyti prie naujų situacijų aplinkos, aplinkos peršamų vaidmenų. Darbas sukurtas iš veltinio medžiagos, kuri turi tiek archajiškų, tiek simbolinių prasmių. Ironiškai pamatytas moters kūnas ir vaizdinys – itin abstraktus, įgavęs simbolinę apskritimo formą tampa ir šiuolaikinio gyvenimo atspindžiu.

Po Lietuvos dvarus keliavusi paroda ne tik skleidė lietuviškosios tekstilės įvairovę, bet ir pristatė tarptautiniu mastu pripažintus kūrinius, ryškino paraleles ir skirtumus, skirtingų menų sąsajas.

Tekstilininkė Aušra Sedlevičiūtė parodoje pristato savo tekstilės kūrinį "Sentimentaliai". Juo menininkė kalba apie dvarų reikšmę praeityje ir dabartyje. "Dvarai buvę architektūrinių, kultūrinės didybės bei politinės galios skleidėjai. Tai žinomų mecenatų, mokslininkų, tyrinėtojų, menininkų ir rašytojų gimimo ar gyvenamosios vietos. Dvarų kultūra klestėjo nuo XIII–XIX a., o XX a. trečiąjį dešimtmetį moterys, merginos, senolės savo sukurtais drabužiais, megztais šalikais puošė save ir savo šeimos narius", – sako menininkė. Tekstilės kūrinys – juoda staltiesė "Sentimentaliai" numegztas dekoratyvia tradicine ornamentika, balto stalo ir juodo mezginio dermė išryškina priešpriešas ir atskleidžia ornamento estetiką.

Kitos technikos sprendimai

Mindaugo Juodžio didelio formato tapybos darbe "Moteris" itin svarbi turtinga faktūra, pilkai juodų atspalvių žaismas ryškina moters akto gaivališkumą ir estetiką. Autoriaus savo paveiksle skiria didelę reikšmę moters kūnui, santykis su žmogumi jam ypač svarbus.

Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė parodoje pristato du tapybos diptikus iš ciklo "Odė rudeniui", kuriuose dominuoja spalvų ir atspalvių gausi dinamiška abstrakcija, liudijanti gamtos stichijos nenuspėjamumą ir kaitą.

Aušra Kleizaitė pateikia vieną iš žaismingiausių ir netikėčiausių parodos darbų. Iš plastiškos medžiagos sukurti mėlyni batai atskleidžia meno praktiškumo ir meninio (ne)suderinamumo aspektą, kuris šiame darbe išryškėja betarpiškai natūraliai ir provokatyviai.

Odininkės Lolitos Grabauskienės kūrybai atstovauja pagalvėse išsiuvinėti portretai. Grafinė jų forma ir ironiškas pateikimo būdas atskleidžia ne tik autorės santykį, bet ir netikėtas tekstilinės išraiškos formas.

Projektas "Aistringoji Lietuvos tekstilė Lietuvos dvaruose" skirtinguose Lietuvos dvaruose pristatė skirtingus aptartos parodos darbų variantus. Buvo taikytasi prie erdvių ir eksponavimo sąlygų. Tačiau šių metų pabaigoje po Lietuvos dvarus keliavusi paroda ne tik skleidė lietuviškosios tekstilės įvairovę, bet ir pristatė tarptautiniu mastu pripažintus kūrinius, ryškino paraleles ir skirtumus, skirtingų menų sąsajas.