Sėkmingu vadinamas Rygos uosto dešimtmetis

Nuo Rusijos į Baltarusiją

2014 m. Rygos uostas pasiekė didžiausią visų laikų krovos rezultatą. Krovė 41,08 mln. tonų, o Klaipėdos uosto krova siekė 36,41 mln. tonų.

Ir 2015 m. Rygos uostas dar išlaikė 40,05 mln. tonų krovą. Klaipėdos uoste tais metais jau buvo 38,51 mln. tonų.

Tik 2016 m., kai Rygos uosto krova dėl Rusijos krovinių netekčių smuko iki 37,07 mln. tonų, Klaipėdos uostas ją aplenkė su 40,14 mln. tonų.

Rygos uoste kritimą lėmė nuolat mažėjančių rusiškų anglių kiekis. Taip pat mažėjo ir naftos produktų. Tačiau Rygos uoste išliko, o kai kuriais atvejais ir augo kitų krovinių kiekiai. Išskiriamas konteinerių ir grūdų krovos augimas.

Maždaug nuo 2016 m. Rygos uostas ir Latvijos geležinkeliai ėmėsi aktyvios politikos pabandyti pervilioti Klaipėdos uosto krovinius iš Baltarusijos.

Kol kas nėra duomenų, kad tai būtų pavykę padaryti. Tačiau su Baltarusijos rinka dirbantys Klaipėdos uosto ekspertai prognozuoja, kad 2020 m. Klaipėdos uosto krova kris kelis milijonus, o 2021 m. dar apie 1,5 mln. tonų.

Didžiausios investicijos

Praėjęs dešimtmetis Rygos uoste išskirtinis tuo, kad įgyvendintas didžiausias jo istorijoje Krievu salos terminalo statybos projektas. Bendros investicijos į šį projektą siekė apie 180 mln. eurų. Iš jų ES parama sudarė per 75 mln eurų.

Krievu saloje 76 ha plote prie 1,2 km ilgio giliavandenių krantinių įrengtas anglių terminalas. Nutiesti privažiavimo keliai, traukinių stotis, didžiulė apsaugos nuo vėjo tvora. Tai leido iškelti visą anglių krovą iš Rygos senamiesčio.

Iš smulkesnių dešimtmečio projektų Rygos uoste išskiriamas 2013 m. atidarytas trąšų terminalas su 60 mln. eurų investicija, 2017 m. Kundzisaloje už 30 mln. eurų įrengtas logistikos centras.

Rygos uosto pasiekimu laikoma, kad jo ekonominėje zonoje pradėjo veikti kranų gamybos bendrovė, cisternų gamintojų kompanija. Rygos uoste veiklą pradėjo Kinijos ir Latvijos elektroninės prekybos centras.

Akcentuojama ir tai, kad per praėjusį dešimtmetį buvo įsteigta Uosto policija, įsigyti nauji locmanų laivai, ledo klasės vilkikai ir ledlaužis.

Rygos uoste veikia per 200 bendrovių. Iš jų 35 teikia krovos paslaugas.

Dviejų milijonų programa

Žvelgiant į ateitį akcentuojami ir Rygos uoste planuojami įgyvendinti išmanieji projektai, elektroninė komercija. Rygos uoste buvo atlikti autonominiai drono bandomieji skrydžiai aplinkos stebėjimui, naudojant penktosios kartos mobiliojo interneto tinklą.

Rygos uostas pasitvirtino jo vystymo iki 2028 m. programą. Numatyta toliau pritraukti į uosto teritoriją naujus įvairaus verslo klientus, kurių pagaminta produkcija keliautų per uostą.

Kita Rygos uosto kryptis - pritraukti kuo daugiau keleivių, tiek atplaukiančių į Rygą jūrų keltais, tiek kruiziniais laivais.

Rygos uostas yra išsikėlęs dviejų milijonų programą: pasiekti 1 mln. TEU konteinerių krovą ir priimti per metus 1 mln. keleivių. 1 mln. keleivių Rygos uoste galėtų būti jau kokiais 2028 m., 1 mln. TEU prognozuojamas ne anksčiau kaip 2037 m. Pernai Rygos uostas priėmė 860 tūkst. keleivių, tačiau konteinerių krauta tik apie 360 tūkst. TEU.

Taip pat Rygos uostas yra išsikėlęs tikslą sugrįžti į 2014-ųjų krovą, kai buvo 41 mln. tonų. Manoma, kad tai galėtų įvykti apie 2030-uosius. Pernai Rygos uosto krova siekė per 32 mln. tonų.

Pagal prognozę Klaipėdos uostas 2030-aisiais planuotų krauti per 60 mln. tonų. Pernai krova siekė 43 mln. tonų, nors pagal prognozę jau turėjo būti 44 mln. tonų. Šiemet planuojama maždaug 42 mln. tonų, nors pagal prognozę numatyta 46 mln. tonų.