Jūrinė bendruomenė neteko L. Stulpino namo

Šiemet 90-metį paminėjusiame Klaipėdos uoste labai lengvai išbarstoma jo istorinė atmintis.

Bendruomenei namo neprireikė

Puoselėtos gražios viltys buvusioje Klaipėdos uosto kapitono valdyboje Sankryžos g. 7 įrengti uosto pristatymo muziejų ar jūrinės bendruomenės namus, išsidraikė.

Uosto pašonėje esantis pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino namas rugpjūčio 21 dienos Vyriausybės nutarimu iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto perduotas Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Šio namo bendras plotas – 440 kvadratinių metrų. Jo likutinė vertė – 156 tūkst. litų.

Nuo 2011 metų, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš Danijos kompanijos "DFDS Seaways" J.Janonio g. 24 nusipirko buvusį Lietuvos jūrų laivininkystės pastatą, L.Stulpino namas, kur buvo įkurdinta uosto kapitono valdyba, tapo nereikalingas.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, jog L.Stulpino name būtų tinkama vieta interaktyviam uosto technologijų muziejui – išradingais būdais supažindinti su uosto veikla. Ši idėja sužlugo todėl, kad namui išlaikyti Lietuvos jūrų muziejui nebuvo skirtas papildomas finansavimas.

Taip pat buvo daromi žygiai, kad namas iš Uosto direkcijos būtų perduotas Klaipėdos savivaldybei. Jame ketinta įkurdinti ir jūrinės bendruomenės namus. Pastate jūrinę veiklą būtų vykdžiusios įvairios miesto jūrinės bendruomenės visuomenines organizacijas. Tačiau paaiškėjo, kad jūrine kultūrine veikla užsiimančios organizacijos yra neturtingos ir pačios išlaikyti tokio namo nepajėgs.

Tarnyba gyveno ankštai

Vyriausybei beliko viena išeitis – "iškišti“ namą bet kaip, kad tik jis nestovėtų nenaudojamas. Todėl šis ir perduotas augalininkystės tarnybai. Vyriausybės aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos vykdomos funkcijos glaudžiai susijusios su Klaipėdos uosto veikla, o minėtas pastatas yra šalia uosto. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aiškino, kad į šiuos pastatus persikėlusi Valstybinė augalininkystės tarnyba uoste greičiau atliks augalų ir augalinės kilmės produktų tikrinimus ir išduos fitosanitarinius sertifikatus bei kitus reikalingus dokumentus.

Susisiekimo ministras patikslino, kad dėl šio pastato su Klaipėdos savivaldybe jau buvo derinami jo perdavimo dokumentai. Netgi parengtas Vyriausybės nutarimo projektas. Tačiau teikiant jį derinti įvairioms institucijoms paaiškėjo, kad pastatas reikalingas augalininkystės tarnybai. Norą gauti šias patalpas Valstybinė augalininkystės tarnyba pareiškė pernai gruodžio viduryje.

Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Evaldas Zigmas Čijauskas aiškino, kad iki šiol Klaipėdos regiono skyrius naudojosi Rambyno gatvėje esančiomis patalpomis. Bendrabučio tipo namo pirmajame aukšte įrengtame regiono skyriuje nebuvo automobilių stovėjimo aikštelės. Tai apsunkinę skyriaus darbuotojų bendravimą su klientais. Šios tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje dirba 13 specialistų. Jų kabinetai įrengti 100 kv. metrų plote. Keliems specialistams trūko kabinetų, todėl papildomai buvo naudojamas plotas pastate Pervažos gatvėje.

Gavusi patalpas Sankryžos g. 7 Augalininkystės tarnyba planuoja įkurdinti ne tik Klaipėdos regiono skyriaus specialistus, bet ir įrengti augalų tyrimo laboratoriją.

Ar išliks L.Stulpino atminimas?

Vyriausybės nutarimą perduoti buvusį L.Stulpino namą Augalininkystės tarnybai Klaipėdos jūrinė bendruomenė sutiko nevienareikšmiai. Atsirado replikų ir komentarų, esą gražių jūrinių idėjų laikai uostamiestyje baigėsi.

Šio pastato reikšmė Klaipėdos uosto istorijai yra išties svarbi. Pirmasis šio uosto kapitonas L.Stulpinas – iškili asmenybė. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos laivybos kapitonų. 1912 metais laivas "Birma", kuriam jis vadovavo, pirmasis išgirdo skęstančio "Titaniko" pagalbos šauksmą. Buvo toli, plaukė gelbėti skęstančio "Titaniko" keleivių, bet nebespėjo.

Tapęs Klaipėdos uosto kapitonu L.Stulpinas daug dėmesio skyrė uostui gilinti, modernizuoti. Remdamas Lietuvos laivyno kūrimą, jūrininkų rengimą, spręsdamas kitus svarbius jūrininkų veiklos klausimus, jis prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų pripažinta jūrų valstybe. Todėl ir buvo puoselėjamos viltys, kad tolesnė pastato perspektyva bus susieta su Klaipėdos uosto istorija.

Gaila, kad taip nenutiko. Jūrinei bendruomenei parodyta, kad Lietuvoje svarbesni yra ne istoriniai, dvasiniai jūriniai reikalai, o išskaičiavimas.

Ant pastato Sankryžos g. 7 yra kapitono biustas ir lentelė su užrašu, kad jis šiame name gyveno ir dirbo. Ar bus išsaugotas šis L.Stulpino atminimas? Ar pačiame pastate bus bent koks kampelis, kuris primins Klaipėdos uosto istoriją?