Kai "Kauno dienoje" Vilniaus grąžinimo Lietuvai proga buvo išspausdinta 1939 m. spalio 27-osios Vytauto Augustino nuotrauka, atsiliepė kaunietė Giedrė Reinienė, pranešusi žinanti apie vieną kariškių istorinėje fotografijoje.
"Mano vyras, kelių inžinierius Gediminas Reinys, išeidamas iš šio pasaulio, paliko užrašus ir nuotraukas, pasakojančias apie savo ir tėvo, Izidoriaus Reinio, gyvenimą. Tarp daugybės nuotraukų buvau gerai įsidėmėjusi tą istorinę, kuri neseniai buvo išspausdinta "Kauno dienoje", – pasakojo G.Reinienė.
Praeityje ekonomiste dirbusi kaunietė, sklaidydama nuotraukų šūsnius, prisiminė: dienraštyje paskelbtoje fotografijoje užfiksuota istorinė 1939 m. spalio 27-osios akimirka, kai buvo pašalinta lenkiškomis spalvomis nudažyta kelio Vilnius–Ukmergė užkarda, skyrusi Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą nuo Lietuvos. "Nuotraukos kairėje vyras karine uniforma – Lietuvos pasienio policijos karininkas Izidorius Reinys, žinomo arkivyskupo Mečislovo Reinio, nukankinto Sibire, pusbrolis", – pasakojo G.Reinienė.
I.Reinys minimu laikotarpiu tarnavo prie demarkacijos linijos Giedraičių ir Širvintų rajonuose. Jo sūnaus Gedimino užrašuose pažymėta, kad su juo užkardą dvitraukiu rankiniu pjūklu pjovė kitas pasienio policijos karininkas, pavarde Žukauskas (vardas neįrašytas). Deja, grąžintu Vilniumi ir jo apylinkėmis I.Reinys džiaugėsi neilgai – 1940-ųjų vasarą, kai Lietuva tapo tarybinė, pasienio policija buvo likviduota, tad pasienio policijos karininkas buvo priverstas rinktis kitas profesijas.
Vokiečių okupacijos metais atsisakęs bendradarbiauti su gestapu I.Reinys visgi trumpai dirbo Mickūnų viršaičiu. Eidamas šias pareigas jis turėjo informacijos apie vokiečių planus nusavinti gyventojų arklius ir ne kartą įspėti vietinius gyventojus apie okupantų ketinimus imti gyventojus į kariuomenę. Gyvendamas Mickūnuose I.Reinys, kaip ir kiti šios vietovės gyventojai, patyrė, kas yra lenkų partizanai: jie apiplėšė vietos kooperatyvą, I.Reinio butą, užpuolė policiją, nužudė policininką.
Frontui praūžus, I.Reinys su žmona mokytoja ir mažamete dukrele persikėlė į Kėdainius, tačiau tarybų valdžia ir čia jį surado – 1945 m. suėmė ir nuteisė kalėti dešimt metų lageriuose. I.Reinys mirė 1953 m. Irkutsko srityje.
Naujausi komentarai