VDU Kauno botanikos sode jau savaitę žydi 58 metus čia augantys gelsvažiedžiai tulpmedžiai - gan reti medžiai Lietuvoje.
Tulpmedis ir magnolija yra vieni seniausių žiedinių augalų mūsų planetoje. Į tulpės žiedą panašiais žiedais tulpmedis puošdavosi ir prieš šimtą milijonų metų. Prieš ledynmetį tulpmedžių būta ir Europoje, tačiau dabar jie tarpsta tik rytinėje Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje, kur šalia gelsvažiedžio tulpmedžio auga ir kininis. Savo gimtosiose vietose tulpmedžiai išauga iki 45 metrų aukščio. Tokių medžių apatinės šakos prasideda maždaug 15-25 metrų aukštyje. Į šiuos įspūdingos išvaizdos medžius atkreipę dėmesį pirmieji kolonistai įvertino ir jų naudą - tulpmedžių medieną imta naudoti statybose, popieriaus, faneros ir net vaistų gamyboje.
Kauno botanikos sodo tulpmedžiai tėra maždaug dešimties metrų aukščio, tačiau didžiausi auga Veliuonos parke (iš šio parko tulpmedžio sėklų išaugo Kauno botanikos sode augantys medžiai). Iš tolo tulpmedis panašus į didelį klevą. Žiedus, kurie labai panašūs į tulpės, galima pamatyti tik priėjus arčiau medžio. Kauniečiai visą birželį gali gėrėtis žydinčiu tulpmedžiu.
Pirmieji Europoje tulpmedį pradėjo auginti anglai XVII amžiuje. Viename Didžiosios Britanijos botanikos sode ir dabar auga XVIII a. antroje pusėje sodintas tulpmedis. Šie kilmingi ir išvaizdūs medžiai yra gan reti svečiai mūsų parkuose ir sodybose. Įsigijus tulpmedžio sodinuką, reikia stengtis kuo geriau išsaugoti jo retas ir trapias šaknis. Tulpmedžiai sodinami balandžio-gegužės mėnesiais į dideles duobes, nes šio augalo šaknų negalima nei lankstyti, nei karpyti.
Šiems augalams tinka gera daržo žemė saulėtoje vietoje. Juos reiktų laistyti per sausras ir kas antrą ar trečią pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis. Šie medeliai vėliau nereikalauja ypatingos priežiūros. Tulpmedžių nereikia genėti, jie atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Naujausi komentarai