Užkabinti spynelę ant tilto turėklo, o raktą įmesti į tekančio vandens srovę – tik ką susituokusieji tiki, kad atlikus šį ritualą, jų meilė tęsis amžinai.

Ne veltui tariamais tvirtų santykių simboliais apkarstyti Rumšiškių liaudies buities muziejaus, Nemuno salos ir Panemunės pėsčiųjų tiltai. Bene labiausiai jaunavedžiai pamėgę pastarąjį. Dar praėjusią savaitę ant jo turėklų buvo galima priskaičiuoti kone pusę tūkstančio įvairaus dydžio spynelių.

Vienos – keliolikos gramų, kitos – kilograminės. Kai kurios jų čia užkabintos dar 1997 m., surūdijusios, kitos ant turėklų apsigyveno prieš kelias savaites. Viena naujesnių – 2010 m. balandžio 9 d. spyna, kurią užkabino amžiną meilę vienas kitam prisiekę Giedrė ir Marijonas. Tai liudijo šviesiame metale įrėžtos stambios raidės. Deja, prieš kelias dienas daugiau nei pusės spynelių ant tilto neliko.

"Dviratį šiuo maršrutu minu kone kasdien. Viena rytą aiktelėjau iš nuostabos – spynelių miškas buvo praretintas", – pasakojo vietinis gyventojas.

Išgirdęs šią naujieną nustebo ir Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. "Užsakymo nukabinti spyneles negavome ir patys tokio nurodymo niekam nedavėme. Asmeniškai man ši tradicija labai graži", – kalbėjo už miesto tvarką atsakingas valdininkas.

Tuomet kur dingo kelios dešimtys kilogramų metalo? A.Pakalniškis tik gūžčiojo pečiais. "Gal į metalo supirktuves iškeliavo? Šiais laikais nieko nenustebinsi, ne tokiu dalykų pavagia", – šyptelėjo jis.