Sodininkai šaukia SOS, esą sodus užplūdo neįprastai daug sraigių. Specialistų teigimu, tai – natūralus ciklas ir jokio antplūdžio nėra.

Teigiama, kad sraigės, kaip ir milijardas kitų gyvų organizmų, gyvena savo ritmu – yra maisto, yra ir sraigių.

Kai kurie sodininkai skundžiasi, kad sraigės naikina gėlynus, prilenda į šiltnamius, nugraužia pomidorų ir agurkų lapus. Viktorija, turinti sodo sklypą užmiestyje, praėjusį savaitgalį savo sode surinko daugiau nei kilogramą sraigių, kurios visiškai sunaikino serenčius ir bijūnus.

Moteris sraigių nenaikino, nunešė į mišką ir išpylė, juokaudama, kad taip sraiges ištrėmė iš savo sodo ir bent jau šitos atgal nesugrįš. Kita sodininkė Laima pasakojo, kad jos vaikai sugalvojo pramogą su sraigėmis.

"Jie prisirenka begales pačių įvairiausių spalvų sraigių ir sudėlioja iš jų mozaikas, tiesa, po nakties randame jas visas sulipusias ant namo sienos", – juokėsi pašnekovė.

Bene vienintelis Klaipėdos apskrityje kvalifikuotas malagologas, moliuskų specialistas, Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius teigia, kad jis daugiau specializuojasi jūrinių moliuskų srityje, tačiau tikina, jog didesnio sodinių sraigių pagausėjimo nepastebėjęs.

"Pavasarį jų visada būna daugiau. Sraigės nėra kokie piktybiniai kenkėjai. Daugiau žalos padaro šliužai, kurie išgraužia grybus, aplipa daržoves. O sraigės – žoliaėdės, jei jau kokią gėlytę nugraužia, ar dėl to reikia ją galabyti", – svarstė A.Stankevičius.

Sraigių kiautas plonas, labiau blizgantis, geltonas su penkiomis tamsiomis juostelėmis, tačiau pasitaiko ir be jų. Sraigės užauga iki 15–18 mm.

Sodinių juostasraigių randama krūmuose, miškuose, soduose, ant akmenų, medžių.