Piratų lobiai: legendos ir tikrovė

Juodabarzdžio lobiai

XVIII amžiuje garsėjęs anglų piratas Edvardas Tečas (1680-1718), geriau žinomas Juodabarzdžio pravarde, veikė Karibų jūros regione.

Apie jo vaikystę ir jaunystę beveik nieko nežinoma, išskyrus tai, kad vos sulaukęs 12 metų tapo karinio laivo junga. 1713 metais jis prisijungė prie pirato Benjamino Hornigoldo komandos. Netrukus E.Tečas tapo užgrobto laivo, kurį pavadino „Queen Anne Revenge“ („Karalienės Anos kerštas“), kapitonu.

E.Tečo, kaip pirato Juodabarzdžio, karjera truko neilgai, tik keletą metų, tačiau dėl savo grėsmingos išvaizdos ir sėkmingų „žygių“ jis tapo žinomiausiu XVIII amžiaus piratu. Plaukiodamas išilgai Mažųjų Antilų salų, E.Tečas užpuldinėjo ir apiplėšinėjo visus jo kelyje pasitaikiusius prekybos laivus ir sukaupė nemažą turtą.

1718 metų spalio 22 dieną, anglų kariniam laivui užklupus piratų galerą, E.Tečas žuvo abordažiniame mūšyje. Po jo mirties ilgą laiką tarp piratų sklandė gandai, kad Juodabarzdis savo lobį užkasė vienoje iš Virginijos salų. Dar ir šiandien į jas plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir lobių ieškotojai.

Piratų lobių masalas

Legendos apie piratų lobius gyvuoja iki šių dienų. Būriai avantiūristų kasmet leidžiasi į jų paieškas. Kaip skelbia istorikai ir archeologai, iki šiol surasta tik 5-7 procentai lobių, kuriuos kažkada paslėpė „sėkmės džentelmenai“.

Pagal vieno amerikiečio bankininko, tyrinėjusio senus dokumentus, paskaičiavimą piratų paslėptų brangenybių vertė lygi keliems milijardams dolerių. Tokios žinios skatina avantiūristus ir paprasčiausius nuotykių ieškotojus keliauti legendinių piratų veiklos pėdsakais ir tikėtis, kad jiems nusišypsos laimė atrasti paslėptus lobius.