Kauno rotušės aikštė turi dar vieną memorialinę lentą. Vakar ji atidengta Vladislavui Starevičiui, XX amžiaus pradžioje Kaune kūrusiam Lietuvos kino ir pasaulinės animacijos pradininkui. Šiemet minimos jo 125-osios metinės.

Lenkų kilmės lietuvis V.Starevičius buvo apdovanotas daugybe gabumų. Amžininkai jį vadino žmogumi orkestru ir kino alchemiku. Jo talentas buvo toks įvairialypis, kad niekas negalėjo priskirti šio menininko kuriai nors vienai profesijai. Animatorius, scenaristas, režisierius, operatorius, dailininkas, fotografas, aktorius, išradėjas – apie šį įvairiapusį žmogų praėjusio amžiaus Kaune sklido legendos.

Žinomiausias ikirevoliucinės Rusijos kino meistras V.Starevičius, XX a. pradžioje kurį laiką gyvenęs Kaune, vėliau išvykęs į Rusiją bei Prancūziją, savo pirmuosius unikalius tūrinės animacijos eksperimentus pradėjo Lietuvoje.

V.Starevičius savo filmuose kūrė magišką lėlių pasaulį, kuriame istorijas pasakojo žvėrys, paukščiai ir vabzdžiai. Jo lėlės buvo tokios tikroviškos, kad pirmųjų V.Starevičiaus filmų žiūrovai buvo įsitikinę, jog regi tikrus dresuotus gyvūnus ir vabalus.

Realistinę V.Starevičiaus animaciją daugelis palaikydavo vaidybiniu kinu. Apie kino alchemiko animacinę įtaigą ir tikroviškumo efektą sklandė šmaikštūs pasakojimai. Esą vienas žiūrovas, net nesuabejojęs, kad mato tikrus vabzdžius, o ne tūrinės animacijos personažus, svarstė: „Suprantame, kad jie dresuoti. Bet kaip jis juos privertė apsirengti?“

„Vabzdžių dresuotojas“ – taip vadinsis dokumentinis filmas, šiuo metu kuriamas apie V.Starevičių. Vienu būsimojo filmo epizodų taps vakar Kauno rotušės aikštėje vykusi memorialinės lentos atidengimo ceremonija.