Žmogaus griaučiai, rasti po viena automobilių stovėjimo aikštele Lesterio mieste, tikrai priklauso karaliui Ričardui III, vienam iš garsiausių piktadarių žmonijos istorijoje.

Lesterio universitetas vakar nurodė, kad prieš 500 metų palaidotų palaikų, ant kurių rasta mūšyje padarytų žaizdų žymių ir nustatytas stuburo iškrypimas, DNR atitinka karaliaus sesers 17-osios kartos palikuonio – Kanadoje gimusio dailidės Michaelo Ibseno genetinę medžiagą.

Anot vyriausiojo archeologo Richardo Buckley, Plantagenetų dinastijos Anglijos karaliaus palaikai bus iš naujo palaidoti Lesterio katedroje – arčiausiai esančioje laidojimo vietoje, laikantis archeologijos praktikos.

Šis radinys sukėlė didelį šurmulį tarp istorikų, pateikdamas tvirtų įrodymų apie monarchą, kurio gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai nuo pat jo žūties Bosvorto mūšyje 1485 m.

Ričardo III apnuogintas kruvinas kūnas buvo iškilmingai nešamas Anglijos centrinio Lesterio miesto gatvėmis, o vėliau palaidotas nepažymėtame kape vietos pranciškonų vienuolyne.

Po Ričardo III žūties Anglijos karūna atiteko Henriui VI ir Tiudorų dinastijos monarchams, kurie, padedant dramaturgams, tokiems kaip Williamas Shakespeare'as, sėkmingai vaizdavo Ričardą kaip žiaurų kuprotą piktadarį, nesibodėjusį jokių priemonių ir žudymo stiprinant savo galią.

Dabar mokslininkai tikisi, kad, suradus Ričardo III palaikus, bus galima išsklaidyti kai kuriuos mitus ir vėl pažvelgti, ką jam pavyko pasiekti per trumpą dvejus metus trukusį valdymą, įskaitant paleidimo už užstatą sistemos ir teisinės pagalbos įvedimą.

Visuomenėje vyko debatai, kaip pasielgti su rastais palaikais, o kai kurie ragino karaliaus kaulus palaidoti Jorko mieste, kuris buvo Ričardo III pagrindinė tvirtovė.