Z. Čeponytė: karantinas aptramdė maisto švaistūnus (receptai)

Dažnai prisiperkate daugiau maisto, nei reikia? Vakarienės likučius išmetate? Vis pamirštate laiku suvartoti šaldytuve pasislėpusias gėrybes? Tuomet smarkiai prisidedate prie maisto švaistymo ir esate vienas iš statistinių lietuvių, kasmet išmetančių 56 kg maisto.

Ar mes nemokame tinkamai pirkti maisto ir jį vartoti? Apie tai kalbamės su Lietuvos vartotojų instituto prezidente, iniciatyvos "Linkėjimai, maistas" koordinatore Zita Čeponyte.

– Kasmet vienas europietis išmeta nemažą kalną nesuvartoto maisto. Įdomu tai, kad namuose žmonės iššvaisto daugiau nei kavinės ar restoranai. Kodėl taip atsitinka?

– Yra keletas priežasčių, kurios lemia tokį didelį maisto produktų švaistymą namuose. Pirmiausia, tai netinkamas produktų laikymas. Mes ne visada laikomės rekomendacijų, o kartais jų net nežinome. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės į šaldytuvą deda pomidorus, baklažanus ar bananus, nors jiems šaltis labai kenkia. Antra priežastis yra neapgalvotas pirkimas. Užuot susidarę pirkinių sąrašą, nemaža dalis žmonių perka spontaniškai. Vėliau pasirodo, kad šių produktų namuose dar buvo, o reikėjo visai kitų. Taip susidaro maisto perteklius, kuris galiausiai būna išmetamas. Neretai susigundome ir pardavėjų reklama bei skatinimu pirkti daugiau už mažesnę kainą. Tačiau nepagalvojame, kad tų papildomų produktų mums visai nereikia. Kai kurie žmonės nemoka nutaikyti gaminamo maisto porcijų, nuolat pagamina per daug. Pietų ar vakarienės likučių dažniausiai jau nebevalgome, tad jie būna tiesiog išmetami.

Dar viena svarbi priežastis – tinkamumo vartoti terminų painiojimas. Kaip žinome, yra du terminai, kuriais žymimi maisto produktai: "geriausias iki" ir "tinka vartoti iki". Jie dažnai tarpusavyje painiojami, nors turi skirtingas reikšmes. "Geriausias iki" nurodo, kad po pažymėtos datos produktą greičiausiai dar galima vartoti. O "tinka vartoti iki" signalizuoja, kad po nurodytos datos maistą, deja, teks išmesti. Įsivaizduokime, kad šaldytuve turime konservų dėžutę, ant kurios užrašyta, kad ji geriausia iki šiandien. Jeigu ta konservų dėžutė buvo laikoma tinkamomis sąlygomis, yra nepažeista, nepraradusi savo formos, o konservai neįgavę keisto kvapo ar išvaizdos, juos tikrai galima vartoti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų po nurodytos "geriausias iki" datos produktą tiesiog išmeta, nors jis dar yra geras. Tad svarbiausia atkreipti dėmesį į paties maisto išvaizdos, kvapo ir kitus pokyčius. Jeigu jų nėra, produktą vartoti galima.

Maisto švaistymo priežasčių yra gana daug. Todėl namų ūkiai ir yra tokie švaistūnai – į šiukšlių dėžę pasiunčia net 53 proc. per metus išmetamo maisto.

– Ar Europos kontekste esame dideli švaistūnai?

– 2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje kiekvienas žmogus išmeta apie 56 kg nesuvartoto maisto. Europoje kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Daugiau nei pusė jo – namų ūkiuose. Lietuva pagal švaistūniškumą yra kažkur per vidurį. Europoje esama ir didesnių bei mažesnių švaistūnų.

– Dažniausiai išmetamas sugedęs ar dar tinkamas vartoti maistas?

– Tokių duomenų nėra, nes juos surinkti būtų gana sudėtinga. Tačiau faktas, kad žmonės labai linkę švaistyti dar gerą, nesugedusį maistą. Kaip ir minėjau, pirmiausia taip atsitinka dėl nežinojimo, ką tiksliai reiškia "geriausias iki". Nemaža dalis žmonių vengia panaudoti vakarienės ar pietų likučius. Pasisotinus, likęs troškinys ar garnyras lekia į šiukšlių dėžę. Tačiau tikrai būtų galima šiuos likučius kūrybiškai panaudoti gaminant kitus patiekalus ar tiesiog užšaldant ir suvalgant vėliau.

– Ar polinkis švaistyti priklauso nuo pajamų dydžio? Dažnai galvojama, kad švaisto tik pasiturintys žmonės.

– Žvelgiant į esamus tyrimus, panašu, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės iš tiesų daugiau švaisto. Tačiau svarbūs ir kiti aspektai. Nesuvartoto maisto atliekų ypač padaugėja per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas. Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja paprotys per šias šventes prisigaminti daugybę maisto, nepagalvojant, ar jo tikrai reikia. Apgalvotas, konkretus šventinis meniu irgi sudaromas gana retai.

Daug maisto iššvaisto jauni vartotojai – 15–24 metų žmonės. Jie dar neturi susiformavusių tinkamų pirkimo ir vartojimo įpročių, nėra tokie sąmoningi ir atsakingi. O ir apskritai paaugliai yra judresni, dažniau išalksta, tad perka daugiau maisto, užkandžių.

Kur kas daugiau iššvaisto ir tie namų ūkiai, kuriuose gyvena maži vaikai. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus įpročių, o ne amžiaus grupės ar gaunamų pajamų.

– Kokių galėtumėte duoti praktinių patarimų, kaip vartoti tvariai, nešvaistant maisto?

– Visų pirma, reikėtų racionaliai planuoti savo pirkinius. Tai reiškia, kad turėtume labai gerai apgalvoti meniu bent savaitę į priekį. Patikrinkite, ar turite visus produktus, kurių jums reikia, surašykite, ką reikėtų nupirkti. Tad vienas svarbiausių patarimų – planavimas. Venkite spontaniškų pirkimų ir kelionių į parduotuvę išalkus.

Kitas svarbus patarimas būtų kūrybiškas maisto likučių panaudojimas. Kartais nusibosta tą patį patiekalą valgyti kelias dienas iš eilės, tad galima ryžius ar kitus likučius užšaldyti. Kai ateis tinkamas metas, juos ištrauksite iš šaldiklio ir panaudosite. Iš maisto likučių galima pagaminti tikrai nemažai naujų patiekalų – apkepų, įdarytų daržovių, troškinių.

Tyrimai rodo, kad per metus vienas gyventojas, išmesdamas maistą, praranda apie 250–400 eurų. Juk šiuos pinigus būtų galima investuoti į pomėgius, laisvalaikį, reikalingus pirkinius.

Kartais tiesiog užmirštame, kad šaldytuve guli indelis mėgstamo deserto. Tad verta kas porą dienų apžiūrėti šaldytuvą ir spinteles. Produktus, kuriuos reikėtų suvartoti greičiau, pastatykite lentynėlės priekyje, kad jie būtų nuolat matomi. Išsiugdžius šiuos nesudėtingus įpročius, maisto švaistymo gali drastiškai sumažėti.

– Galbūt žmonių įpročiai keičiasi karantino metu? Ar žmonės įprato apgalvotai apsipirkti? O gal nenorėdami dažnai lankytis parduotuvėse viską perka urmu ir vėliau išmeta?

– Karantino metu mes išanalizavome kelių šalių duomenis – Graikijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės. Paaiškėjo, kad bent jau šių šalių gyventojų įpročiai karantino metu pasikeitė į gerąją pusę. Vartotojai geriau planuoja, apskaičiuoja reikiamų produktų kiekius, perka daugiau produktų vienu metu, tačiau juos suvartoja. Taip pat dažniau kūrybiškai panaudojami maisto likučiai.

Turimi duomenys rodo, kad pirmojo karantino metu namų ūkiuose žymiai sumažėjo maisto atliekų kiekiai. Tačiau laikotarpiu tarp abiejų karantinų maisto švaistymas vėl ėmė didėti. Svarbu ir tai, kad karantino metu padidėjo švaistymas kitose maisto grandinės dalyse. Pavyzdžiui, JAV ūkininkai, negalėdami parduoti pieno, privalėjo jį išpilti. Taigi karantinas įnešė tam tikrų korekcijų į maisto atliekų susidarymo kiekius. Bet duomenų kol kas per mažai, kad galėtume įvardyti visai Europai bendras tendencijas.

– Kokį poveikį maisto švaistymas turi gamtai ir klimato kaitai?

– Maisto švaistymas išties turi labai didelį poveikį gamtai. Naujausi tyrimai rodo, kad maisto atliekos yra net trečioje vietoje pagal įtaką klimato kaitai. Vartotojai dažnai nesuvokia, kodėl išmesti nesuvalgytą maistą yra blogai. Pragaištingą tokio elgesio poveikį gamtai galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais.

Daugelyje produktų naudojamas palmių aliejus, tad šių medžių plantacijos trečiosiose pasaulio šalyse vis plečiamos. Kertami miškai, o į jų vietą sodinamos palmės. Tokiu būdu naikinama bioįvairovė – paukščiai, gyvūnai, augalai, vabzdžiai. Ūkininkai taip pat naudoja pesticidus ir kitus chemikalus, nuo kurių nyksta bitės, laukiniai gyvūnai. Tad jeigu maistą išmetame, smarkiai prisidedame prie aplinkosaugos problemų.

Be to, maistui pagaminti sunaudojama begalė resursų – elektros energijos, vandens. Vėliau jis taip pat turi būti transportuojamas, tad deginami degalai, išmetama galybė dujų, kurios teršia. Blogiausia, kad šiuo atveju visas maistas gaminamas tuščiai, nes nesuvartojamas.

– Turbūt nešvaistydami maisto sutaupytume nemažai lėšų?

– Taip, asmeniniai finansai yra dar viena problema, susijusi su maisto švaistymu. Išmesdami maistą, švaistome ir savo sunkiai uždirbtus pinigus. Kol kas neturime tikslių duomenų, kiek Lietuvoje per metus kiekvienas gyventojas iššvaisto lėšų, išmesdamas nusipirktą maistą. Tikiu, kad netolimoje ateityje bus atlikti kruopštesni tyrimai. Tačiau galime rasti studijų, atliktų užsienyje. Tiesa, vienos metodikos kol kas nėra. Tyrimai rodo, kad per metus vienas gyventojas, išmesdamas maistą, praranda apie 250–400 eurų. Juk šiuos pinigus būtų galima investuoti į pomėgius, laisvalaikį, reikalingus pirkinius.

Liko grikių

Šefas Arūnas Stoškus siūlo išsikepti grikių lietinių

500 g grikių,

0,5 l kokosų pieno,

žiupsnelio druskos (pagal skonį),

cukraus (pagal skonį),

šiek tiek vandens (jei paruošta masė būtų per tiršta),

aliejaus arba sviesto kepti.

Išvirtus grikius perplaukite (jei lietiniams naudosite ne vakarykščius, o naujus grikius, juos užmerkite vandenyje bent porai valandų, o geriausia – užmerkite iš vakaro), perkoškite ir dėkite į trintuvą. Supilkite kokosų pieną, pagal skonį įberkite druskos ir cukraus. Trinkite iki vientisos masės, panašios kaip miltinių lietinių. Jei masė per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens. Baikite trinti. Įkaitinkite keptuvę, įpilkite šiek tiek aliejaus arba įdėkite sviesto ir ištepkite visą keptuvę. Kai įkais, į keptuvę plonu sluoksniu pilkite trintų grikių masę. Kepkite taip, kaip miltinius lietinius.

Patarimas

Grikių lietinius su įdaru (be pieno produktų) galima užšaldyti 2–3 mėnesiams.

Liko daržovių

Šefė Ona Jurkšienė siūlo karštąjį patiekalą su ankštiniais ir daržovėmis ryšulėlyje.

4 paprikos,

4 stiklinės įvairių daržovių likučių,

2 stiklinės virtų ankštinių (avinžirnių, lęšių arba pupelių),

2 pomidorai arba 4 vynuoginiai pomidorai,

4 šaukštai kokosų kremo (kietosios kokosų pieno dalies),

žiupsnelis pjaustytų petražolių,

žiupsnelis pjaustytų kalendrų,

druskos,

pipirų,

kario miltelių,

džiovintų prieskoninių žolelių,

4 lakštai pergamento arba 4 lakštai filo.

Paprikas nuplaukite, išimkite sėklas. Daržovių likučius, jei reikia, susmulkinkite, pakepinkite, pagardinkite prieskoniais. Ankštinius išmirkykite, išvirkite. Ant pergamento arba filo lakšto dėkite ¼ apkeptų daržovių, pagardintų prieskoniais ir žalumynais. Papriką įdarykite ankštiniais, sumaišytais su kapotomis petražolėmis ir kalendra, pagardintais prieskoniais. Uždėkite šaukštą kokosų kremo. Pomidorus supjaustykite griežinėliais (jei naudojate vynuoginius pomidoriukus, juos tik įpjaukite). Ant ankštinių (paprikoje) su kokosų kremu uždėkite po porą pomidorų griežinėlių arba po vynuoginį pomidoriuką. Pergamento (arba filo) kraštus suspauskite, suformuokite ryšulėlį užlankstydami kraštus. Paruoštą patiekalą dėkite į kepimo indą ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min., kol sušils.

Liko kotletų

Šefas Rokas Vasiliauskas siūlo pasigaminti makaronų su Bolonijos padažu

0,5 kg svogūnų,

5 česnako skiltelių,

50 ml alyvuogių aliejaus,

400 g kotletų,

1 konservuotų pomidorų skardinės,

7 g džiovintų raudonėlių,

juodųjų pipirų pagal skonį,

100 g tarkuoto "Džiugo" sūrio,

1/2 aitriosios paprikos,

1/2 morkos,

1/4 saliero šaknies,

saujelė šviežių bazilikų,

700 g kiaušininių makaronų,

druskos,

pipirų.

Į puodą pilkite alyvuogių aliejų ir jame iki aukso spalvos kepinkite svogūnus. Suberkite pjaustytą česnaką, aitriąją papriką, raudonėlius ir smulkiai kapotus bazilikų lapelius, pakepinkite dar 2 min. Saliero šaknį ir morką sutarkuokite burokine tarka, dėkite į puodą ir pakepkite dar 5 min. Kol viskas troškinasi, susmulkinkite kotletus ir dėkite į puodą. Pabarstykite druska ir įmalkite pipirų. Supilkite konservuotus pomidorus ir viską patroškinkite apie valandą. Prieš padažui baigiant troškintis, išvirkite makaronus pagal gamintojo instrukciją. Ant virtų makaronų pilkite padažą, apibarstykite kapotais bazilikais ir tarkuotu sūriu.

Liko obuolių graužtukų ir žievelių

Šefė Renata Ničajienė siūlo pasigaminti sirupą

3–4 obuolių graužtukai ir žievelės,

2 stiklinės vandens,

1 stiklinė cukraus,

1 cinamono lazdelė,

1 gvazdikėlis,

1 kardamonas.

Obuolių likučius kartu su prieskoniais suberkite į puodą, užpilkite cukrumi ir vandeniu ir virkite apie 30 min., kol pradės tirštėti. Kai sirupas baigs virti ir nebus visai skystas, nukelkite nuo ugnies ir perkoškite per sietelį. Obuolių sirupu skaninkite blynus, ledus, desertus.

Liko makaronų

Šefas Justinas Kapkovičius siūlo pakepti juos su sūrio padažu

400 g makaronų,

30 g sviesto,

30 g miltų,

200 ml pieno,

200 g sūrio,

druskos,

pipirų.

Iš vakaro likusius virtus makaronus perpilkite šaltu vandeniu. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, suberkite miltus, pamaišykite. Supilkite šiek tiek pakaitintą pieną ir viską gerai išmaišykite. Suberkite tarkuotą sūrį, pakaitinkite, kol pasidarys graži vientisa masė. Makaronus sumaišykite su padažu ir dėkite į kepimo indą. Kepkite orkaitėje 185 °C temperatūroje apie 15 min., kol apskrus paviršius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių