Vakarų Europoje populiari šeimos verslo tradicija pamažu įleidžia šaknis ir Lietuvos sostinėje. Kai verslas tampa tarsi antrais namais, jų šeimininkai tikisi, kad savais pasijus ir klientai.

Viso gyvenimo užsiėmimas

Nedidelėje Vilniaus gatvėje įsikūrusioje kepyklėlėje "Kibin Inn" gyvenimas teka ramia vaga. Lankytojus besišypsodamas sutinka šeimininkas Jevgenijus Zanevas, jam, atradusi laisvą minutę tarp trijų vaikų priežiūros, padeda žmona Vija, po pamokų atbėgęs vyriausiasis vienuolikos metų sūnus talkina plaudamas indus. Prireikus papildomų darbo rankų, atskuba ir daugiau šeimos narių.

Toks šeimos verslo sūkurys juos įsuko paskutinę minutę, jau beveik susiruošus važiuoti laimės ieškoti į užsienį. Sutuoktiniai prieš tai jau buvo gyvenę Didžiojoje Britanijoje, o grįžę į Lietuvą nusprendė pradėti savo verslą ir atidaryti kepyklėlę.

Tinkamų patalpų paieškos užtruko beveik metus. Kai viltis įgyvendinti svajonę Lietuvoje buvo beveik prarasta, patraukli vieta vis dėlto atsirado. Kaip tik tokia, kokią jie įsivaizdavo.

Šeima atviravo, kad šią kepyklėlę jie mato ne kaip trumpalaikį būdą užsidirbti, o kaip viso gyvenimo užsiėmimą, todėl įrengė ją taip, kad būtų jauku tiek jiems, tiek kitiems. Nedidukai balti staleliai, angeliukais puoštos sienos, kepyklėlės gale įrengtas vaikų kampelis, kuriame jie gali žaisti ir piešti.

"Žinojome, kad čia teks dirbti labai daug, todėl mūsų vaikai turės būti kažkuo užimti. Be to, Vilniuje beveik nėra vietų, kuriose būtų galima ateiti pabūti su šeima, pasėdėti, pabendrauti, kad vaikai irgi rastų, ką veikti. Pas mus vaikams tikrai skiriama daug dėmesio", – kalbėjo J.Zanevas.

Tikisi išsiversti be alkoholio

Šeimos kepyklėlėje prie gretimo stalelio niekas nesėdės prie bokalų alaus ar taurių vyno – alkoholio čia nėra. Šeimininkai nusprendė puoselėti kitokias vertybes, sveikesnį gyvenimo būdą. Todėl daug produktų perka tiesiai iš ūkininkų, virtuvėje nerasite nei nenatūralių prieskonių, nei mikrobangų krosnelių.

Kepyklėlėje "Kibin Inn" galima rasti ne tik kibinų su įvairiais įdarais, bet ir tortų, pyragų.

Šeimininkai nesiginčija, kad pas juos – gana brangu. Pavyzdžiui, kibinų kainos svyruoja nuo 3 iki 7 litų. "Nieko nepadarysi, mes naudojame tik natūralius produktus, o jie yra brangūs. Tačiau žmonės šiais laikais vis labiau rūpinasi tuo, ką valgo, todėl tikimės, kad mus įvertins. Šioje kepyklėlėje tikimės dirbti mažiausiai dešimt metų, o paskui liks tik plėstis", – šypsojosi J.Zanevas.

Negalinčius sau leisti nusipirkti patikusio gardumyno kepyklėlės šeimininkai kartais pavaišina. Toks jų elgesys lankytojus labai nustebina.

"Žmonės nesupranta, kaip tai gali būti, pradeda jaustis nepatogiai, vis tiek nori tada dar ką nors nusipirkti, – juokėsi kepyklėlės įkūrėjas. – Tačiau mes norime, kad žmonės pas mus jaustųsi kaip namie, jie gali tiesiog užeiti pabūti. Juk norime ilgai ir sėkmingai gyvuoti, o tam reikia mėgti savo darbą, o ne tik galvoti, kaip kuo greičiau uždirbti kuo daugiau pinigų."

Tiek jis, tiek žmona neslėpė, kad nėra nei labai aistringi ekologijos minčių puoselėtojai, nei nepalaužiami Lietuvos patriotai: "Tiesiog manome, kad jei gali ką nors padaryti natūraliau, geriau, tai ir daryk. Ir jei gali svajones įgyvendinti savo šalyje, kam reikia kažkur važiuoti?"

Kaina – pamirštos atostogos

Kita Vilniuje naujai atidaryta vieta – restoranas "Kompanija", įsikūręs Gedimino prospekte. Jo šeimininkai – sutuoktiniai Violeta Sazonovienė ir Virgilijus Šalkauskas. Pora tik pasiguodė, kad pradėjus savo verslą mintis apie poilsį teko užmiršti – restorane jie sukasi nuo ryto iki vėlaus vakaro ir prižiūri, kad viskas klostytųsi sklandžiai.

"Įsikūrėme per keturis mėnesius, per juos visko buvo. Kartais būdavo gaila tos pusvalandžio kelionės namo, todėl nakvodavome tiesiog čia. Savotiška atrakcija, kai miegi miegmaišyje ne gamtoje, o restorane miesto centre", – juokėsi V.Šalkauskas.

Iki savo restorano atidarymo V.Sazonovienė ilgus metus dirbo maitinimo verslo srityje. O V.Šalkauskas prisipažino buvęs tik geras ragautojas.

"Labai džiaugiuosi, kad verslą pradėjome su vyru. Jei būčiau norėjusi, būčiau galėjusi tai padaryti ir viena, vyras man būtų padėjęs. Tačiau dabar dar geriau, vienas kitą palaikome. Mums labai svarbu viską daryti kartu", – kalbėjo V.Sazonovienė.

Renka savo lankytojus

Restorano "Kompanija" šeimininkams dabar svarbiausia užduotis – surinkti savo lankytojų būrį. Tam jiems tenka konkuruoti su netoli įsikūrusiais tinkliniais restoranais ir užkandinėmis. Įkūrėjai tikisi, kad jų koziris pirmiausia bus primirštas geras maistas už prieinamą kainą – jokių picų, pusfabrikačių ar kinų patiekalų su daugybe prieskonių.

"Pastebėjome, kad jei žmonės kartą užeina, grįžta ir vėl. Tačiau pirmą kartą užeiti daugeliui nedrąsu – mano, kad pas mus gražu, elegantiška, todėl bus ir brangu. Kai pavarto valgiaraštį, supranta, kad baiminosi be reikalo", – pasakojo V.Sazonovienė.

"Kompanijos" valgiaraštį sudaro įvairūs europietiškos virtuvės patiekalai – mėsa, žuvis, makaronai, vegetariškas maistas. Vidutinė karštojo patiekalo kaina – apie 15 litų, dienos pietūs – 12 litų.

"Pas mus labai mėgsta lankytis tėvai su mažais vaikais, nes tarpai tarp stalų platūs – lengvai telpa vežimėliai. Savaitgalį vienu metu suskaičiavome devynis vežimėlius, vienas praeivis net klausė, gal pas mus vyksta kokia vaikų šventė", – juokėsi V.Sazonovienė. Šeimų patogumui restorane taip pat įrengtas vaikų kampelis.

Laukia didelių kompanijų

Restorane "Kompanija" laukiamos ne tik šeimos. Jame yra beveik pusantro šimto vietų, lauke – dar per trisdešimt, taip pat yra banketinė salė. "Jei nori, žmogus gali ateiti ir vienas, mažoms kompanijoms siūlome atskirą salę, o didelėms tikrai pakaks erdvės. Labai laukiame jaunimo. Pas mus galima ir krepšinį žiūrėti, o savaitgaliais ir gyvos muzikos paklausyti", – žadėjo restorano šeimininkai.

Už muzikinę programą lankytojams papildomai mokėti nereikia. "Muzikantams primokėti teko mums", – juokėsi V.Šalkauskas.

Jo nuomone, visais būdais bandyti sutaupyti tikrai neverta – lankytojai tai greitai pastebėtų ir daugiau negrįžtų: "Apie gerus dalykus žmonės šnekasi retai, o štai, jei padarytumėme ką nors bloga, kalbos labai greitai pasklistų."

Dėl to ir restorano darbuotojai žino: kliento noras turi būti šventas. "Pavyzdžiui, pas mus virtuvė dirba iki pat paskutinės minutės. Jei žmogus ateis ir likus penkioms minutėms iki uždarymo paprašys kepsnio, virėjai jį ir iškeps", – žadėjo V.Šalkauskas.