Vaikystės skonių lietuvė nepamiršta ir gyvendama Estijoje

„Virtuvėje aš džiazuoju, ir man tai labai patinka“, – sako jau beveik 20 metų Estijoje gyvenanti lietuvė Neringa Lindman. Gaminti pradėjusi dar mokyklos laikais, šio pomėgio niekada neapleido, o neseniai savo patiekalų receptais pradėjo dalytis ir su kitais.

Virtuvėje – nuo mažens

Baisogaloje, Radviliškio rajone, gimusi ir ilgą laiką ten gyvenusi Neringa pasakoja, kad jos pomėgis gaminti gimė dar mokyklos laikais. Tuomet, darbų pamokoms gavusios užduotis ir pasidalijusios su klasės draugėmis, kas ką iš reikiamų produktų atsineš, mergaitės žengė pirmuosius žingsnius virtuvėje.

Turėjo labai šaunią jauną darbų mokytoją, kuri daugiausia visko ir išmokė. Mat Neringos mama neturėjo laiko įmantriems patiekalams, jai teko rūpintis didele šeima.

Na, o Neringa dar mokykloje šventėms kepdavo skruzdėlynus ir gamindavo kitokius skanėstus. Prisimena, kad jaunystėje, kai reikėdavo arba eiti kasti bulvių, arba virti cepelinų, mieliau viena sukdavosi virtuvėje, nei triūsdavo laukuose.

„Iki šiol su meile vartau savo seną sąsiuvinį, kuriame nugulę ranka užrašyti ar iš laikraščių, žurnalų iškirpti ir priklijuoti receptai ir patarimai. Tada juk nebuvo jokių internetų, tai rinkdavau, ką rasdavau, užsirašydavau, ką mokytoja padiktuodavo. Šį tą išmokau iš tetų, vyresnių pusseserių. Viską stengdavausi užsirašyti ir paskui namie išbandyti“, – prisimena pašnekovė.

Išvažiavusi studijuoti į Vilnių, Neringa iš pradžių gyveno bendrabutyje, tad ir ten maistą gamindavo, įvairiems renginiams kepdavo pyragus. Vėliau, jau sukūrus šeimą, nori nenori teko maistą gaminti. Jai tai niekad nebuvo sunku.

Labiausiai Neringai patinka gaminti konditerijos gaminius, įvairius saldumynus. Juo labiau kad visa jos šeima – ji pati, vyras ir paauglė dukra – saldumynus labai mėgsta. Priruošusi daugiau, ir draugus pavaišina. Tapo įprasta, kad per visas šventes, važiuodama į svečius, būtinai nuveža pačios iškeptą skanumyną.

Pati ieško išeičių

Namuose moteris stengiasi dažniau gaminti tai, ką mėgsta vyras. Pavyzdžiui – kibinus, nes Estijoje jų nebūna. Dar – šimtalapį, kurį sutuoktinis labai mėgsta. Tačiau jis nevalgo burokėlių, o pati Neringa ir dukra labai mėgsta barščius, tai kartais tenka gaminti atskirai. Dar jos vyras nevalgo grikių – sako, tarnaudamas armijoje atsivalgęs.

Paklausta, ar per 20 metų gyvenimo Estijoje teko perimti kažką iš estiškos virtuvės, pašnekovė pastebi, kad kasdienė estiška virtuvė nelabai skiriasi nuo lietuviškos. Pagrindiniai kasdieniai patiekalai, kaip ir Lietuvoje, gaminami iš bulvių ir mėsos.

„Yra ir specifinių estiškų patiekalų, bet man jie neskanūs. Pavyzdžiui, kama, gaminama iš miltų, sumaišytų su jogurtu. Per Kalėdas būtinai turi būti kraujinės dešros – parduotuvėse jų jau nuo lapkričio galima nusipirkti. Visa vyro giminė valgo, bet aš jų nemėgstu“, – pasakoja Neringa.

Iš gimtinės į Estiją moteris vežasi, visų pirma, lietuviškos, ant ajerų keptos duonos, kurią abi su dukra labai mėgsta.

Dažniausiai tai ne mano pačios sukurti patiekalai, nors turiu jau ir savų. Gamindama pridedu kažką nuo savęs – tiesiog atsipalaiduoju ir džiazuoju.

„Estų duona šiek tiek skiriasi. Jau pripratau, bet iš pradžių man tas skonis buvo neįprastas, – sako pašnekovė. – Mūsų duona – saldoka, jų – kitokio skonio. Patinka jų duona su grūdais.“

Dar iš Lietuvos Neringa dažnai vežasi šakočių. Tiesa, dabar jau ir pati išmoko juos kepti. Tiesa, neturi reikalingų prietaisų, tad nepavyksta iškepti spygliuoto šakočio, tačiau skoniu jis tikrai nenusileidžia įprastam, gaminamam Lietuvoje.

Estijoje nėra Neringos mėgstamo remulado padažo – buvo kažkada atsiradęs, bet estai jo nepamėgo ir iš parduotuvių jis dingo. Neringa išmoko jo pasigaminti. Pati gamina ir lietuviškus varškės sūrius, kuriuos labai pamėgo vyras.

„Iš pradžių mėginau gaminti iš naminio pieno – buvau radusi, kur jo nusipirkti. Bet nežinau, kuo tas karves šeria, – pienas turėjo kažkokį nemalonų prieskonį. Kartą pabandžiau pagaminti iš jo sūrį, nepatiko ir daugiau nebepirkau, – pasakoja pašnekovė. – Pamėginau pagaminti  sūrį iš paties riebiausio – 4 proc. – parduotuvėje parduodamo pieno ir pavyko puikiai. Man jis dar geresnis nei pirktinis. Vyras irgi sakė, kad mano gamintas skanesnis. Štai taip gyvenimas priverčia ieškoti išeities.“

Laisvadienių atgaiva

N. Lindman pasakoja ypač daug įvairiausių patiekalų gaminusi per karantiną, kai negalėjo dirbti, mat jau gyvendama Estijoje įgijo naują specialybę – tapo kirpėja.

„Per kovidą buvo pauzė – nėjau į darbą, daug laiko praleidau virtuvėje. Pradėjau dalytis savo kepinių receptais viename socialiniame tinkle, nors anksčiau juokdavausi, kai kas nors nufotografuodavo patiekalus ir įdėdavo į feisbuką, – pasakoja Neringa. – Kai jau pradėjau dalytis feisbuke, sulaukiau raginimų kurti savo tinklaraštį apie maisto gaminimą. Iš pradžių nesiryžau, bet štai sausio pabaigoje apsisprendžiau. Taip atsirado mano tinklaraštis „NerLin virtuvės džiazas“. Dabar, kai pradėjau, jaučiu pareigą kelti ten savo gaminių nuotraukas, pasakojimus apie juos ir receptus.“

Kodėl virtuvės džiazas? „Todėl, kad ieškau, eksperimentuoju, fantazuoju. Dažniausiai tai ne mano pačios sukurti patiekalai, nors jau turiu ir savų. Gamindama pridedu kažką nuo savęs – tiesiog atsipalaiduoju ir džiazuoju“, – sako Neringa.

Tiesa, ji net nemėgina įtikinti, kad džiazuoja virtuvėje kasdien – kai grįžta iš darbo pavargusi, tikrai nesinori stovėti prie viryklės, tad šeima valgo ir pusfabrikačius. Tačiau savaitgaliai skirti gaminti. Sako, kartais jau savaitės pradžioje būna sugalvojusi, ką gamins savaitgalį ar kai turės laisvą dieną.

„Štai ir dabar – vyras daro kirpykloje remontą, galėjau ilsėtis, bet nė dienos nesiilsėjau – visą laiką kažką kepiau, viriau. Tai ir yra poilsis, nes smegenys persijungia į kitą veiklą. Man patinka gaminti, o nieko neveikti aš negaliu“, – sako N. Lindman.


Bulvių gratinas

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

1,3 kg bulvių,

300 ml grietinėlės,

300 ml pieno,

druskos, pipirų, muskato pagal skonį,

3 skiltelės česnako,

100 g sūrio.

Mandolina, virtuviniu kombainu ar peiliu supjaustykite bulves vienodo storio griežinėliais, sudėkite į puodą, suberkite prieskonius, įspauskite česnako, užpilkite pienu ir grietinėle, kad vos apsemtų bulves. Pavirkite ant vidutinės kaitros apie 10 minučių. Paskui sudėkite į sviestu pateptą formą, galite užberti tarkuoto sūrio. Kepkite apie 50 minučių 150 °C temperatūroje. Jei sūris ims pernelyg ruduoti, uždenkite dangčiu ar folija. Bulvių gratiną galima valgyti kaip garnyrą arba vieną.

P.S. Bulves taip pat galima sluoksniuoti su sūriu.

Gruziniški koldūnai chinkaliai

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

Tešlai:

500 g aukščiausios rūšies miltų,

žiupsnelis druskos,

250 ml ledinio vandens,

1 šaukštas baltojo vyno acto.

Įdarui:

250 g jautienos,

250 g kiaulienos,

2 vidutinio dydžio svogūnai,

2–3 skiltelės česnako,

20 g šviežiai pjaustytų petražolių, kalendrų,

aitriosios paprikos (galima dėti šviežių),

0,5 šaukštelio saldžiosios paprikos,

0,5 šaukštelio kmynų,

juodųjų pipirų (pagal skonį),

1 šaukštelis druskos,

150 ml šalto vandens.

Miltus persijokite, suberkite druską. Į vandenį supilkite vyno actą, išmaišykite. Tuomet į miltus pamažu pilkite vandenį ir maišykite, kol daugiau ar mažiau sukibs, bet bus dar gana sausa. Aš sunaudoju apie 225 ml vandens. Minkykite apie 5–10 minučių, kol tešla taps vientisa, bet standi. Suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite, kol pasiruošite įdarą arba per naktį. Įdarui peiliu sukapokite mėsą, į ją sudėkite mėsmale sumaltus svogūnus, įspauskite česnaką, suberkite prieskonius, išmaišykite, Supilkite vandenį. Įdaras turi būti gana skystas. Tešlą padalykite į 16 vienodo dydžio gabalėlių (galite ir į daugiau, jei norite mažesnių). Kiekvieną iškočiokite (tešla gan sunkiai kočiojasi – taip ir turi būti), uždėkite įdaro; nuo tešlos kraštų, darydami klosteles, formuokite maišelį, suspauskite kotelį, galiuką nukirpkite. Dideliame puode užkaiskite vandenį su šaukštu druskos. Jam užvirus, intensyviai išmaišykite vandenį, į kurį, vis maišydami, koteliais žemyn įleiskite po chinkalį – taip jie nesulips. Virkite apie 12 minučių, išgriebkite kiaurasamčiu. Pabarstykite juodaisiais pipirais. Tinka valgyti vienus arba su grietine.

Fokačija su česnakais, rozmarinais ir džiovintais pomidorais

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

Tešlai:

300 g miltų,

1/4 šaukštelio sausų mielių,

225 g šilto vandens (apie 37 °C),

3 g jūros druskos,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus (10 g),

Pagardams:

1 šakelė rozmarino,

3 skiltelės česnako,

3 šaukštai alyvuogių aliejaus,

jūros druskos pagal skonį.

Miltus persijokite, sumaišykite su mielėmis. Į vandenį įberkite druską, ištirpinkite, užpilkite ant miltų, įpilkite šaukštą aliejaus ir užmaišykite tešlą. Tešla bus lipni, bet tokia ir turi būti. Tešlą užlankstykite keldami iš kraštų link vidurio ir padėkite, uždengę drėgnu rankšluosčiu, 20 minučių. Taip kartokite tris kartus. Paskui uždenkite indą maistine plėvele ir palikite šaldytuve 24 valandoms. Kitą dieną kepimo indą patepkite alyvuogių aliejumi, išverskite į ją tešlą, pirštais suformuokite iki kraštų, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, įdėkite į orkaitę (pagal receptą – reikia 30 °C, aš įjungiu mažiausiai 50 °C) ir palikite kilti valandą. Pakilusioje tešloje vandeniu suvilgytais pirštais įspauskite duobutes ir vėl uždengę dar 45 minutes kildinkite orkaitėje. Praėjus šiam laikui, apibarstykite rozmarinais, plonai pjaustytu česnaku, džiovintais pomidorais, palaistykite aliejumi ir užberkite jūros druskos. Kepkite 15–20 minučių 230 °C temperatūroje.

Armėniška gata, arba Saldi duona

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

Tešlai:

200 g šalto sviesto,

400 g persijotų miltų,

1,5 šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukštelis vanilinio cukraus,

1 kiaušinis,

200 g grietinės,

1 šaukštas cukraus.

Trupiniams:

250 g miltų,

250 g cukraus,

vanilinio cukraus pagal skonį,

100–150 g skrudintų susmulkintų riešutų,

50 g sviesto,

50 g aliejaus.

Aptepti:

1 kiaušinio trynys,

1 šaukštas pieno ar vandens,

Į miltus įtarkuokite sviestą, sumaišykite su miltais, sudėkite kitus tešlai skirtus produktus ir greitai užminkykite. Padalykite tešlą pusiau, įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą. Trupiniams – įkaitinkite keptuvę, suberkite miltus ir nuolat maišydami lengvai apkepinkite, kol šiek tiek pakeis spalvą (apie 3 minutes). Atvėsinkite, persijokite. Į miltus sudėkite cukrų, sviestą, aliejų, pirštais sutrinkite iki trupinių, sudėkite paskrudintus, nuvalytus, susmulkintus riešutus ir darkart sutrinkite su visa mase. Išimkite atšaldytą tešlą, iškočiokite į 2–3 mm storio stačiakampius, ant jų tolygiai paskleiskite riešutinės masės trupinius, juos ranka lengvai prispauskite. Suvyniokite į volelį, supjaustykite 2 cm juostelėmis ar trikampėliais (būtų gražiau specialiu banguotu tešlos pjaustymo įrankiu). Aptepkite kiaušinio ir pieno plakiniu, galite užbarstyti kapotų riešutų. Kepkite apie 30 minučių 180–190 °C temperatūros orkaitėje.

Japoniškas biskvitinis vyniotinis „Hurricane“

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

Biskvitui (kepimo forma 25×35 cm):

10 kiaušinių,

16 šaukštų cukraus,

160 g miltų,

4 šaukštai kakavos (be kaupo),

100 ml pieno,

2 šaukšteliai vanilinio cukraus,

3 šaukštai aliejaus.

Įdarui:

150 g maskarponės,

100 ml grietinėlės,

1 šaukštas miltelinio cukraus (arba pagal skonį).

Trynius ir baltymus atskirkite. Trynius paplakite su 4 šaukštais cukraus, vaniliniu cukrumi, supilkite pieną, aliejų, įsijokite miltus, gerai išmaišykite. Masę padalykite pusiau. Į vieną dalį palaipsniui įsijokite kakavą. Neišsigąskite – masė bus labai tiršta, ją praskies išplakti baltymai. Iki standumo išplakite baltymus su cukrumi. Tuomet dėkite porą šaukštų baltymų į tešlą su kakava, atsargiai išmaišykite. Likusius išplaktus baltymus padalykite pusiau ir atsargiai dalimis įmaišykite į abi tešlos mases. Formoje patieskite kepimo popierių. Pirmiausia supilkite ir tolygiai paskleiskite šviesią tešlą. Tešlą su kakava sudėkite į vienkartinį konditerinį maišelį, kurio galą nukirpkite, kad būtų nedidelė skylutė, ir juo visą paskleiskite ant šviesiosios masės. Tešlos tarpusavyje neturi susimaišyti! Tuomet imkite šaukštą ar šakutę platesniu kotu, kuriuo, liesdami skardos dugną (jokiu būdu neatkeldami rankos), vedžiokite lygiagrečias vageles. Pradėkite nuo siauresnio skardos krašto ir tęskite iki galo, tuomet, neatkeldami rankos, pakartokite raštą į ilgį. Tai padarę, skardą su tešla lengvai trinktelėkite į stalą, kad neliktų oro burbuliukų. Kepkite apie 20–25 minučių iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį biskvitą atvėsinkite 3–5 minutes. Paskui apverskite ant kito kepimo popieriaus, o senąjį nuimkite. Su kepimo popieriumi susukite į volelį. Sujungimas turi likti apačioje. Atvėsinkite. Kremui maskarponę išplakite su grietinėle ir milteliniu cukrumi. Kai biskvito vyniotinis atvės, atsargiai praskleiskite ir užpildykite vidurį kremu (šaukštu ar konditeriniu maišeliu). Vėl susukite ir padėkite į šaldytuvą 12 valandų. Puoškite milteliniu cukrumi, šokolado drožlėmis, lydytu šokoladu, uogomis.

Morkų ir graikinių riešutų tortas

N. Lindman asmeninio archyvo nuotr.

Biskvitui:

4 kiaušiniai,

100 g rudojo cukraus,

200 g baltojo cukraus,

1 šaukštelis vanilinio cukraus,

120 g sviesto,

80 g aliejaus,

300 g smulkiai tarkuotų morkų,

80 g migdolų miltų,

250 g kvietinių miltų,

10 g kepimo miltelių,

žiupsnelis druskos,

70 g graikinių riešutų,

apelsino žievelė ir sultys.

Kremui:

250 g maskarponės,

500 g grietinėlės (35 proc.),

50 g miltelinio cukraus.

Paskrudinkite ir sukapokite riešutus. Kiaušinius išplakite su cukrumi, į juos supilkite ištirpintą sviestą, aliejų, išmaišykite. Sudėkite smulkiai tarkuotas morkas, nutarkuotą apelsino žievelę, persijotus ir su kepimo milteliais ir druska sumaišytus miltus, galiausiai suberkite riešutus. Viską sumaišykite. Sudėkite į 24 cm formą. Kepkite 45 minutes iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Leiskite atvėsti. Perpjaukite pusiau. Šaltą maskarponę ir miltelinį cukrų trumpai paplakite, supilkite grietinėlę ir viską išplakite iki tvirtos konsistencijos. Biskvitus sulaistykite apelsino sultimis, sutepkite, papuoškite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Visi

Visi portretas
tikri didieji LT patriotai tik užsienyje ir iš ten vis didesnis garsas būna.

O

O  portretas
ar jų vaikai dar moka lietuviškai ? Kiekvienas mišrios šeimos atvejis parodomas kaip laaabai sektinas pavyzdys.Tik, kaip taisyklė, nutautėja lietuviai, nesvarbu kokios lyties.

von mėšliau iš čia

von mėšliau iš čia portretas
varyk savo sudus vemt i liberastu ar konsevatu portalus. Tiems tai gėris toks sudasnukis Neteršk normaliu žmoniu pasisakymu vietos
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių