Šeimos receptų knygoje – ir laimės receptai

Ne tik patiekalų, bet ir laimės receptą galima rasti Giedrės Barauskienės knygoje "Sodo istorijos". Knygų autorė, žurnalistė ir fotografė, ne kartą nominuota pasauliniame maisto fotografų konkurse "Pink Lady® Food Photographer of the Year", vaizdais ir žodžiais kuria įstabų receptų albumą.

– Giedre, šios knygos idėja tikriausiai gimė pro langą žvelgiant į savo sodą?

– Baigdama rankraštį pajuokavau, kad šią knygą parašiau savo dukroms. Nedaug laiko lieka būti kartu, ne kasdien visi susėdame vakarienės. Kada nors, perskaičiusios knygą, jos atras mūsų namų receptus ir tikras istorijas, patarimus, kurie padės savo lysvėje užveisti žalumynų, padrąsins užsiauginti savo obelį. Kai tik atsiras noras tai daryti. Sodo istorijos – tai žmogaus istorijos. Pats žmogus yra tarsi sodo alegorija, jame ir žiedai skleidžiasi, ir piktžolės dygsta, kartais lakštingalos suokia, o kartais varnos kranksi. Iš tikrųjų sudėtinga ir pačiai pasakyti, apie ką labiau ši knyga: apie sodą, apie šeimą, patiekalų ar laimės receptą. Bet labiausiai, man atrodo, norėjau papasakoti apie savo senelius.

– Užsimenate, kad senelių namai buvo vieta, kur galėjote pasijusti lyg užutėkyje nuo gyvenimo negandų.

– Seneliai gyveno vienkiemyje šalia sienos, kažkada skyrusios Lietuvą ir Mažąją Lietuvą, netoli Švėkšnos miestelio. Jų ūkyje su didžiuliu sodu prabėgo visi mano savaitgaliai, šventės ir atostogos. Čia buvo karvių, arklių, avių, ančių, vištų, žąsų, šuo ir katinas, senelis laikė bičių. Su sese dalyvavome visuose ūkio darbuose, matėme, iš kur ir kaip ant stalo atsiranda sviestas, sūris, dešros, kumpis, kaip sodinamos ir kasamos bulvės, kaip skiepijami vaismedžiai, iš kur imamas medus. Šalia buvo Begėdžių giria su savo gėrybėmis. Pro sodybą tekėjo Ašvos upė. Ji ir dabar teka, tik sodybos jau nebėra, kaip ir viso Pocių kaimo. Senelių ūkio vietoje liko eglė, kelios obelys ir daug gražių prisiminimų. Dauguma jų apie maistą, nes gyvenimas kaime, darbai – viskas kaip nors susiję su maisto auginimu ir gaminimu. Dalis knygos istorijų – iš čia. Gera į jas sugrįžti, nes vėl viską matai vaiko akimis, be rūpesčių šešėlio.

– Ten ir įvyko pirmieji eksperimentai virtuvėje?

– Kai močiutė į trobą parnešdavo kibirą pieno, leisdavo šaukštu nugriebti putas. Puodelyje jas maišydavau su pelenais ir namiškiams siūlydavau tos košės paragauti... Iš tikrųjų, kiek save atsimenu, stebėjau arba dalyvavau visuose maisto ruošimo darbuose, tai buvo sava ir suprantama. Bet visą laiką rūpėjo ir naujovės. Dar vidurinėje mokykloje iš sviesto, grietinėlės, cukraus ir kakavos išsivirdavau karšto šokolado. Studijų laikais su kambario draugėmis Saulėtekyje ėjome rinkti sraigių, paskui gaminome... Būtų galima sakyti, kad mano su maistu susijusi veikla – patiekalų gaminimas ir fotografavimas – yra išsipildęs senelio linkėjimas. Kai reikėjo rinktis, kuo gyvenime būsiu, jis man patarė rinktis su maistu susijusią profesiją. Dabar suprantu: iš dalies tokį norą lėmė jo gyvenimiška patirtis, Norilsko lageryje išgyventas dešimtmetis. Ką šiandien darau, su maistu labai artimai susiję dalykai.

Palaiminimas: G.Barauskienės su maistu susijusi veikla – patiekalų gaminimas ir fotografavimas – yra išsipildęs senelio linkėjimas.

– Knygoje prisiminimais grįžtate į senelių sodą, tačiau dabar rūpinatės ir savuoju, taip pat dažnai lankotės mamos ūkyje.

– Jie visi – senelių, mamos ir mano pačios – man yra vienas sodas, vieta, kur man gera būti, sugrįžti. Kuo toliau, tuo geriau jaučiu, kaip man savo medžių, lysvių ir gėlių reikia. Net keliaudama po kitas šalis susirandu ten esančius sodus, botanikos sodus, parkus ir oranžerijas. Čia jaučiuosi gerai, labai gera matyti augalus, stebėti jų augimą, žydėjimą, vaisius. Patinka fotografuoti. Mano pačios sodas nedidelis, medžiai dar gana jauni, darbų jame ne tiek ir daug. Tai ne darbai, labiau poilsis, hobis, meditacija, padedanti atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Manau, žmogui ryšys, sąlytis su gamta labai svarbu. Augalų ir juos mėgstančių žmonių kompanija man labai miela.

Noriu ir stengiuosi, kad dukros užaugtų žinodamos, koks yra tikro pomidoro skonis, kaip kvepia braškės, kaip pasigaminti maisto, kuris džiugina.

– Kaip jūsų rankose atsirado fotoaparatas?

– Per 2008–2010 m. ekonomikos krizę gavusi iš darbdavio išeitinę nusprendžiau nusipirkti profesionalams skirtą fotoaparatą. Investicija buvo rizikinga, bet labai pasiteisino. Lengviausias dalykas, kurį galiu fotografuoti, man atrodė maistas, iki šiol įdomu tai daryti. Fotografuoti išmokau savarankiškai. Pirmąsias fotoaparato mygtukų funkcijas paaiškino pažįstamas fotografas. Pagrindinis impulsas buvo sukaupta patirtis ir įdirbis leidybos įmonėje, kurioje vadovavau keliems žurnalams, juose taip pat buvo maisto rubrika. Kai rankose atsirado fotoaparatas, žinojau, ką darysiu. Po pirmų bandymų supratau, kad man tai patinka ir sekasi.

– Kokius patiekalus gaminate namuose?

– Maistas turi būti skanus ir sveikas. Su namiškiais neturime tikslo tapti vegetarais, bet labai mėgstame daržovių patiekalus ir daug iš jų gaminame. Vaisių, uogų daržovių, žalumynų nemažai galime užsiauginti patys, daugiau atsivežame iš kaimo, užaugintų mamos. Ko negalime užsiauginti, pasigaminti – perkame. Be turgaus ir parduotuvės neišsiverstume, bet noriu ir stengiuosi, kad dukros užaugtų žinodamos, koks yra tikro pomidoro skonis, kaip kvepia braškės, kaip pasigaminti maisto, kuris džiugina. Mėgstame ir tradicinę lietuvišką, ir kitų šalių virtuvę. Dukroms gerai pavyksta gaminti Azijos patiekalus ir saldumynus. Vyras juokauja esąs žaliavalgis, nes gamina gardžias salotas. Pati labai mėgstu Italijos virtuvę. Išvykę į keliones ragaujame nematytų valgių, vaisių, uogų ir daržovių, labai patinka kitų šalių turgūs. Apskritai maistas man yra sritis, kuri nenustoja dominti,  stebinti, intriguoti ir kaip vartotoją, ir kaip fotografę. Tad ir knygoje rasite įvairiausių receptų – nuo mano mamos konservuotų agurkų ir pomidorų, kurie turbūt skaniausi Žemaitijoje, iki cukinijų žiedų tešloje ar itališkų sausainių cavallucci.

– Manau, klausia to dažnas: ar namiškiai visuomet ir mėgaujasi tokiu maistu, kokį matome jūsų nuotraukose?

– Taip, šeima mėgaujasi tokiu maistu, koks yra fotografijose, ir ne tik. Mėgaujasi ir tuo, kuris nepatenka į fotografijas... Juk pasitaiko, kai kas nors nepavyksta. Tada jie juokais linki, kad ir vėl nepavyktų, – tada greičiau gauna ragauti. Kai būna alkani, sako: "Tu savo dalį pasiimk ir fotografuok nors ir visą dieną, o mūsų atiduok mums." Kai žinau, kad fotografuosiu, aišku, stengiuosi dailiau supjaustyti, iškepti. Bet, būna, neplanuotai kas nors pavyksta taip gerai, kad imu fotoaparatą ir išnešu pietus šeimynai iš panosės kur nors į sodą... Dar labiau patinka, kai pagamina kiti ir man telieka nufotografuoti.

Pyragas su lapinių kopūstų ir riešutų įdaru

(6 porcijoms)

Tešlai reikės:

225 g miltų,

200 g sviesto,

30 g tarkuoto kietojo sūrio,

2 šaukštų grietinės,

1 kiaušinio,

½ šaukštelio druskos,

1 šaukštelio cukraus.

Įdarui reikės:

4–5 šaukštų aliejaus,

1–2 svogūnų,

1 ½ šaukštelio druskos,

150 ml baltojo vyno,

500–600 g lapinių kopūstų be kotų,

3 skiltelių česnako,

450 g porų baltosios dalies,

2–3 šaukštų alyvuogių aliejaus,

½ šaukštelio cinamono,

1 šaukštelio maltų kuminų,

¼ šaukštelio aitriosios paprikos,

¼ šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,

60 g kedrinių pinijų,

1 citrinos sulčių,

1 kiaušinio.

Virtuviniame kombaine peiliukų antgaliu sumaišykite miltus, sviestą ir kietąjį sūrį – išeis trupinių masė. Į ją sudėkite grietinę, kiaušinį, druską, cukrų ir užmaišykite tešlą. Sulipdykite ją į kamuolį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite 30 min. į šaldytuvą. Įdarui keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite nuluptą ir susmulkintą svogūną, užberkite druską ir 8–10 min. pamaišydami kepkite ant vidutinės kaitros, kol pradės karamelizuotis. Užpilkite vyną ir pamaišydami kaitinkite 2–3 min. Tada sudėkite vandeniu perlietus supjaustytus lapinius kopūstus. Užpilkite 3–5 šaukštus vandens, pamaišykite, keptuvę uždenkite dangčiu ir viską 5–7 min. troškinkite. Sudėkite nuluptus, sutrintus česnakus, susmulkintus porus, alyvuogių aliejų, pamaišykite, keptuvę uždenkite dangčiu ir dar 10 min. retsykiais pamaišydami troškinkite. Tuomet įmaišykite prieskonius, kedrines pinijas, citrinos sultis, sumažinkite karštį ir dar 5–7 min. troškinkite. Atidengus keptuvę skysčio joje bus beveik nelikę. Padėkite įdarą atvėsti. Iš dviejų trečdalių tešlos iškočiokite 1 cm storio lakštą ir įklokite jį į kepimo indą. Kraštus peiliu padailinkite. Iš likusios tešlos iškočiokite apskritimą – juo uždengsite pyrago įdarą. Įdarą keptuvėje šaukštu paspauskite – jei atsirado skysčio, jį nusemkite. Troškintus žalumynus sudėkite ant tešlos kepimo inde. Ant viršaus užklokite tešlos apskritimą, padarykite jame plyšį garams išeiti, kraštus dailiai užsandarinkite. Aptepkite pyrago viršų kiaušinio plakiniu. Galima ant viršaus uždėti keletą šalavijų lapelių. Kepkite iki 180–200 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 25 min.

Vyniotinis su varške ir uogomis

(6–8 porcijoms)

Tešlai reikės:

4 kiaušinių,

druskos,

150 g cukraus,

160 g viso grūdo kvietinių miltų,

½ šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukšto miltelinio cukraus.

Įdarui reikės:

400 g varškės,

300–400 ml grietinėlės (35 proc.),

4–5 šaukštų cukraus,

saujos braškių, šilauogių.

Kiaušinius išplakite su žiupsneliu druskos ir cukrumi iki standžių putų. Įsijokite į juos miltus ir kepimo miltelius. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą 30 x 25 cm dydžio skardą. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 15 min. Iškeptą lakštą su popieriumi padėkite ant stalo, užklokite lininiu rankšluosčiu, suvyniokite lyg vyniotinį ir siūle žemyn palikite atvėsti. Tada atsargiai, netiesindami jį išvyniokite, nuimkite rankšluostį ir popierių. Lakšto neištiesinkite. Įdarui varškę ir 3–4 šaukštus grietinėlės sutrinkite iki vientisos masės. Likusią grietinėlę išplakite su cukrumi iki purumo ir sumaišykite su varške. Šią masę tolygiu sluoksniu užtepkite ant kepinio, užberkite susmulkintas braškes, šilauoges ir lakštą vėl suvyniokite į vyniotinį. Paguldykite jį ant lentelės siūle žemyn. Padėkite vyniotinį į šaldytuvą stingti 2–3 val. Prieš patiekdami apiberkite jį milteliniu cukrumi.

Padės pasisemti įkvėpimo

BALTO leidybos namų naujiena – šeimos receptų knyga. Pasak jos autorės G.Barauskienės, ji skirta pasisemti įkvėpimo, kai atsibosta kasdien ruošti vakarienę, kai nebepastebite, kokie gražūs pomidorai, iš kurių pjaustote salotas, kai nebedžiugina maistas. Atsivertę šią knygą pasijusite namuose, kur šeimininkams patinka ruošti valgį, dalijamasi receptais, idėjomis, patirtimi ir įspūdžiais. Knygoje pateikiami gardžių ir lengvai paruošiamų patiekalų receptai iš sodo ir daržo gėrybių, galbūt augančių ir prie jūsų namų. Fotografijos įkvėps ne tik gaminti, bet ir patiems pasisodinti vaismedžių, susikasti daržovių lysvę ir galbūt netgi fotografuoti. Sodas, daržas, o neretai ir virtuvė yra vieta, kur galima pasitraukti nuo dienos rūpesčių ir skubėjimo. Šalia receptų papasakotos trumpos asmeniškos istorijos pažadins jūsų pačių prisiminimus, grąžins į jūsų vaikystės sodus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių