Maisto tinklaraštininkė K. Požienė: gardus maistas suartina šeimą (receptai)

Naujų skonių paieškos

Visada gaminti mėgusi K.Požienė yra sukaupusi gausią receptų knygų ir kulinarijos žurnalų kolekciją. Tad Karinos draugės žino, kur kreiptis prireikus idėjų šventiniam stalui ar sumanius paįvairinti kasdienę  vakarienę.

Nenorėdama užmiršti gerų receptų, tinklaraštininkė pradėjo fotografuoti pagamintus patiekalus, o fotografijas kelti į instagramo platformą. Taip gimė "Receptų kolekcionierės" paskyra, kurioje galima rasti patarimų, kaip suteikti naujų spalvų tradiciniams patiekalams.

"Stengiuosi tuos pačius patiekalus paruošti taip, kad jie neatsibostų. Pavyzdžiui, vasarą dažnai valgome šaltibarščius. Vieną kartą juos patiekiu su karštomis bulvėmis, kitą – su bulvių kroketais, trečią – su bulvių koše. Taip pat galima virtas bulves sutraiškyti grūstuvu, apibarstyti prieskoniais ir užkepti orkaitėje", – vardija mėgstamo valgio patiekimo galimybes.

Anot K.Požienės, į patiekalą įdėjus vieną neįprastą ingredientą, atsiranda įdomus naujas skonis. "Pavyzdžiui, į pikantišką mišrainę galima įtarkuoti šviežio agurko, į pomidorinę ryžių sriubą įpilti kokosų pieno arba, kepant vištieną džiūvėsėliuose, juos sumaišyti su tarkuotu parmezanu", – išduoda mažas gudrybes maisto tinklaraštininkė.

Kotletai taip pat nebūtinai privalo būti patiekti su tradiciniu baltu padažu. "Aš kartais juos užkepu orkaitėje su pomidorais ir paprikomis. Iš tos pačios kotletų mėsos galima išsikepti maltinukų ant iešmelio grilio keptuvėje. Patiekite juos ne su bulvėmis, o salotomis ir dzadzikiu",– pataria Karina.

Vokiškos virtuvės atradimai

Ne vienerius metus Brandenburge gyvenanti K.Požienė gerai susipažino su vokiška virtuve. Ji dažnai perka vietinius maisto gaminimo žurnalus ir stengiasi išbandyti kuo daugiau naujų receptų. Kai kuriuos patiekalus moters šeima labai pamėgo.

"Vokiška virtuvė nėra vien dešrelės ir kopūstai, kaip daugelis įsivaizduoja. Iš tikrųjų ji gana panaši į lietuvišką, nes maistas gana riebus, neaštrus, o porcijos – didelės ir sočios. Čia vyrauja mėsos patiekalai – kukuliai, suktiniai, šniceliai, dešrelės. Vokiečiai mėgsta daržoves: bulves, morkas, baltuosius smidrus, ropes, žinoma, ir kopūstus – žiedinius, briuselinius, lapinius. Vis dėlto ši virtuvė yra labai regioninė, todėl sunku įvardyti tradicinius patiekalus, kurie būtų populiarūs visoje šalyje. Daugiau galiu papasakoti apie maistą, kurį pamėgome savo namuose, – sako pašnekovė. – Regione, kuriame gyvename, gana populiarus picą primenantis patiekalas – flammkuchen. Ant jo pado tepamas creme fraiche – tokia riebi grietinė, tada dedama šoninės ir svogūnų, jokio sūrio. Jis dažniausiai valgomas su daržovėmis. Taip pat čia populiarūs bulviniai blynai. Tačiau juos vokiečiai valgo ne su spirgučiais ir grietine, kaip esame įpratę, bet su obuoliene. Šį variantą labai pamėgo mano vaikai, tai vienas jų mėgstamiausių patiekalų."

Anot K.Požienės, Vokietijoje populiarus ir pusryčių patiekalas kaiserschmarrn. Tai purus blynas, kuris dar keptuvėje suplėšomas į gabaliukus ir patiekiamas su milteliniu cukrumi ir uogiene.

Pavasarį vokiečiai dažnai gamina baltuosius smidrus su virtomis bulvėmis ir olandiško sūrio padažu. O pačios pašnekovės mėgstamiausi vokiški patiekalai yra tiršta mėsos ir daržovių sriuba-troškinys "Eintopf" bei silkė su gaiviu padažu ir virtomis bulvėmis.

Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės – jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo. Tiesiog valgome, bendraujame, diskutuojame, planuojame.

Sužavėjo lietuviška mišraine

Karina kartais pavaišina kaimynus lietuviškais patiekalais. Tačiau vokiečiai atsargūs ir ragauja tik tai, kas jiems pažįstama. Pavyzdžiui, šaltibarščių paragauti išdrįsta ne kiekvienas. Tačiau jie prašo keptos duonos.

"Tik labai svarbu nepadauginti česnako, nes jo kvapo ir skonio vokiečiai nemėgsta, netgi bijo, – juokiasi pašnekovė. – Kai pas vaikus apsilanko draugai, jie prašo mielinių bandelių su dešrelėmis. Vokiečiams taip pat patinka balta mišrainė, kuri primena jų tradicinę bulvių mišrainę. Daugelis išdrįsta paragauti ir cepelinų, nes savo tešla jie primena jų patiekalą kartoffelkloesse. Jis gaminamas iš panašios tešlos, tik viduje nėra įdaro, arba jam naudojama duona."

Kalbėdama apie vokiečių mitybos įpročius K.Požienė pastebi, kad pusryčius jie mėgsta gana saldžius. Rytais dažnai valgomos bandelės su saldžiais įdarais, nors ant stalo padėta ir sūrio, daržovių, dribsnių su pienu.

"Vokietijoje sekmadieniais maisto parduotuvės nedirba. Tačiau kiekvienas miestelis turi savo kepyklėlę, kuri veikia iki pietų. Tad vokiečiai sekmadienio rytais važiuoja pirkti bandelių. Ne karantino metu sekmadieniais populiari popietinė kava. Ryte nusipirkę saldžių kepinių, vokiečiai kviečia svečius pyrago ir kavos. O pagrindinis maistas jiems yra pietūs. Vakarienei dažniausiai valgomi pietų likučiai arba lengvas užkandis", – pasakoja pašnekovė.

Kaip įtikti kiekvienam?

Skanų ir vertingą maistą šeimai norinčioms pagaminti moterims kartais pritrūksta idėjų, o kartais sunku prisiderinti prie kiekvieno pageidavimų. Ar K.Požienei tenka susidurti su panašiomis problemomis? Juk neretai vaikai ir paaugliai būna labai išrankūs valgytojai.

"Namų virtuvė yra ta vieta, kur susiformuoja vaikų santykis su maistu, jie pradeda vertinti skonius, išmoksta elgtis prie stalo. Visada stengiuosi, kad maistas būtų kuo įvairesnis, tačiau kiekvienam tikrai negaminu atskirai. Kartais moterys visus gaminimo rūpesčius pasilieka tik sau, tada ir pritrūksta fantazijos bei jėgų. Maisto ruošimo procese turėtų dalyvauti visa šeima, – mano pašnekovė. – Nemėgstu švaistyti laiko, tad sudarau meniu ir pirkinių sąrašą visai savaitei, o tada vienu kartu nusiperku, ko reikia. Turime tradiciją, kad kiekvienas man pasiūlo po dvi idėjas, ką norėtų valgyti kitą savaitę. Ir man lengviau, ir vaikai patenkinti, nes valgome jų išrinktą maistą. Jie sklaido mano žurnalus ir užklijuoja lipnius lapukus prie patikusių receptų."

K.Požienė pataria, kai tik įmanoma, leisti patiems šeimynykščiams pasidėlioti savo patiekalo kompoziciją. Pašnekovės šeimoje labai mėgstamos salotos – jos valgomos kone kasdien. Tačiau moteris ingredientų su padažu niekada nemaišo.

"Tarkime, gaminu Nicos salotas. Paimu platesnį indą ir jame išdėlioju visus supjaustytus ingredientus. Tada visi įsideda tai, ko nori, ir užsipila padažo. Mano dukra nemėgsta virtų kiaušinių, o sūnus – šparaginių pupelių, tad jie į savo lėkštę šių komponentų ir nedės. Taip pat gaminant mėsą su keptomis daržovėmis nebūtina visko keptuvėje sumaišyti", – pateikia pavyzdį.

Patiekalų paruoštukai

Pasak pašnekovės, viską suspėti jai padeda ir griežtas planavimas. Moteris ne tik kruopščiai pasiruošia pirkinių sąrašą ir meniu. Grįžusi iš parduotuvės, ji taip pat skiria laiko paruoštukams pasigaminti.

Ji nuskuta morkas, nuvalo ridikėlius, nuplauna agurkus ir salierų kotus. Paruoštas daržoves sudeda į indelius, užpila vandeniu ir palieka šaldytuve. Tereikia nepamiršti kas antrą dieną vandenį pakeisti šviežiu.

"Daržovės išlieka traškios ir šviežios, o aš sutaupau laiko. Kai sugalvoju ką nors gaminti, jau nereikia pulti skusti morkų. Apsipirkusi ir grįžusi namo, taip pat skiriu laiko svogūnams, salierams, morkoms pakepinti. Indelį įdedu į šaldytuvą. Tad vėliau, gaminant troškinį ar sriubą, viso to jau nereikia daryti, – pasakoja ji. – Kartu paruošiu ir padažo salotoms. Į 0,5 l stiklainį įpilu alyvuogių aliejaus, įspaudžiu citrinų sulčių, įdedu prieskoninių žolelių, kartais – garstyčių. Vėliau užtenka iš šaldytuvo išimti stiklainį, jį suplakti ir padažu apšlakstyti daržoves. Neretai paruošiu ir dzadzikio. Nusiperku tris didesnius indelius jogurto, du palieku vaikams valgyti su granola ir vaisiais, o iš vieno paruošiu graikišką padažą su agurkais, česnakais. Aišku, paruošti užima laiko. Bet vėliau tie paruoštukai labai palengvina ir pagreitina maisto ruošimą."

Pietūs kelyje

Naminį maistą vertinanti K.Požienė visiems šeimos nariams paruošia ir pietų dėžutes į darbą bei mokslus.

"Darbo reikalais tenka nemažai keliauti, didžiąją laiko dalį praleidžiu greitkeliuose. Degalinėse ir greitojo maisto restoranuose nevalgau, nes man neskanu ir organizmas tokio maisto nepriima", – atvirauja pašnekovė.

Jos teigimu, paprasčiausias būdas pasiruošti pietų dėžutę – pasigaminti daugiau vakarienės ir įsidėti rytojaus pietums. Tačiau į darbo keliones moteris stengiasi imti maistą, kuris skanus ir šaltas.

"Dažniausiai tai kiaušiniai, ne tik virti. Fritatą išsikepu iš vakaro, gaminu omleto ir daržovių keksiukus arba suvožtinį su keptu kiaušiniu ir daržovėmis. Taip pat mėgstu kepti kišą. Jis puikiai tinka norint sunaudoti daržovių likučius. Viską užpilu kiaušinių ir grietinėlės plakiniu ir iškepu nesaldų pyragą, kuris skanus tiek šiltas, tiek šaltas, – sako tinklaraštininkė. – Tinka ir tortilijų suktinukai: su žuvimi, kumpiu, kepta vištiena, daržovėmis. Neretai valgau ir grikius. Iš vakaro juos užpilu karštu vandeniu, o ryte jie jau išbrinkę. Grikius skanu valgyti su avokadais, kiaušiniais, iš Lietuvos atsivežtu kastiniu."

Moteriai svarbūs ir maistingi užkandžiai. Ji mėgsta nusipirkti juodojo šokolado, džiovintų bananų, anakardžių ir viską sumaišyti. Tokių užkandžių K.Požienė visada turi automobilyje, nes Vokietijoje neretai tenka ir po keturias valandas pastovėti spūstyse. Šis užkandis puikiai tinka ir praalkus darbe, bet nenorint prisivalgyti bet ko.

Raugas – iš Lietuvos

Tinklaraštininkė džiaugiasi išmokusi kepti ir natūralaus raugo duoną. Dabar ji duonos parduotuvėje nebeperka. Raugas duonai į Vokietiją atkeliavo iš Lietuvos.

"Pirmojo karantino metu bandžiau pasiruošti raugo namuose, tačiau niekaip nepavykdavo. Problema pasidalijus socialiniame tinkle, viena sekėja raugą stiklainėlyje atsiuntė iš Lietuvos. Laimei, kad orai buvo dar šalti. Duonos kepimas man – savotiška meditacija. Viską turi susiplanuoti, nes tai ne keksas, kurį gali išsikepti vos sugalvojęs. Turi paruošti tešlą kepti, duona turi iškilti, pastovėti, subręsti. Kai kuriuos žmones tai gali išvesti iš kantrybės, tačiau man šiuo metu tai labai padeda atsipalaiduoti", – juokiasi tinklaraštininkė.

K.Požienė labiausiai didžiuojasi savo šeimos savaitgalio pusryčiais. "Tai tradicija ir tam tikras ritualas, nes visi pusryčiauti kartu galime tik savaitgaliais. Mano dvylikametis sūnus darbo dienomis mokosi ir gyvena kitame mieste. O likę šeimos nariai keliasi skirtingu laiku, – atskleidžia pašnekovė. – Atsikeliu anksčiau, kol visi dar miega, ir paruošiu šeimos narių mėgstamus patiekalus. Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės – jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo. Tiesiog valgome, bendraujame, diskutuojame, planuojame."

Pusryčių stalo nuotraukomis K.Požienė dažnai dalijasi instagramo paskyroje. Savo pavyzdžiu ji užkrėtė ne vieną sekėjų šeimą. "Gaunu nemažai nuotraukų ir žinučių, kad kitos moterys savo namuose taip pat įvedė savaitgalio pusryčių tradiciją. Mano nuomone, kad ir kas dabar vyksta pasaulyje, namie nuotaiką susikuriame patys. Tad kodėl gi nepasiruošus mėgstamo patiekalo ir nepasidarius mažos šventės?" – klausia ji.

Silkė su gaiviu padažu

8 silkių filė,

1 svogūnas,

1 saldžiarūgštis obuolys,

4 marinuoti agurkėliai,

4 šaukštai agurkų marinato iš to paties stiklainio,

1 šaukštelis kreminių garstyčių,

200 g graikiško jogurto,

200 g liesos grietinės,

žiupsnelis cukraus,

juodųjų pipirų,

druskos (jei silkė nesūri).

Svogūną, obuolį ir agurkėlius supjaustykite kubeliais. Viską sumaišykite su jogurtu, grietine, agurkų marinatu ir garstyčiomis, pagardinkite cukrumi, pipirais ir, jei reikia, druska. Patiekite su silke. Labai skanu su karštomis virtomis bulvėmis ir marinuotais burokėliais.

Datulių užtepėlė

150 g datulių be kauliukų,

1 česnako skiltelė,

300 g tepamo varškės sūrelio,

200 g riebios grietinės,

2 šaukšteliai kario,

žiupsnelis druskos ir pipirų.

Visus produktus sudėkite į maisto smulkintuvą ir sumalkite. Net jei ir nemėgstate datulių ar kario, labai rekomenduoju išbandyti.

Marinuotos alyvuogės

1 indelis žaliųjų alyvuogių,

1 indelis juodųjų alyvuogių,

1 citrina,

2 nedidelės aitriosios paprikos,

3 česnako skiltelės,

po 4–6 šakeles šviežių rozmarinų ir čiobrelių,

50 ml alyvuogių aliejaus,

druskos, jei alyvuogės nesūrios.

Alyvuoges nusausinkite, citriną su žieve supjaustykite nedideliais gabaliukais, aitriąsias paprikas ir prieskonines žoleles susmulkinkite, česnako skilteles sutarkuokite, viską sumaišykite su alyvuogių aliejumi ir palikite porai valandų pasimarinuoti. Geriausia – per naktį.

Raugintų kopūstų salotos

500 g raugintų kopūstų,

2 morkos,

2 raudonieji svogūnai,

1 nedidelis stiklainis marinuotų agurkų,

1 šaukštas medaus,

2 šaukštai garstyčių,

2 šaukšai alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų.

Morkas nuskuskite ir stambiai sutarkuokite, svogūnus supjaustykite žiedais, agurkus – griežinėliais. Atidėkite į šalį 50 ml agurkų marinato. Visas susmulkintas daržoves gerai išmaišykite su raugintais kopūstais. Atskirame indelyje paruoškite padažą – iki vientisos masės išmaišykite agurkų marinatą, aliejų, medų ir garstyčias. Viską supilkite ant kopūstų ir gerai išmaišykite, pagardinkite druska ir pipirais. Paruoštas salotas šaldytuve galima laikyti tris keturias dienas.

Pieniška vanilinė ryžių košė

1 l pieno,

120 g desertinių (apvalių) ryžių,

3 šaukšai cukraus,

1 vanilės ankštis.

Patiekti:

cinamono,

vyšnių iš kompoto ar kitų mėgstamų pagardų.

Į pieną suberkite cukrų, įmeskite vanilės ankštį, užkaitinkite, bet neužvirkite. Karštu pienu užpilkite ryžius, palikite pastovėti apie porą valandų, galima – ir per naktį. Išmirkusius ryžius virkite ant labai silpnos ugnies nuolat pamaišydami. Visas procesas trunka apie valandą – kuo ilgiau ryžiai brinko, tuo trumpiau juos reikia virti. (Jei turite "Slow Cooker" puodą, į jį reikia tik sudėti produktus ir "Low" režimu virti 5–6 val., "High" režimu – apie 3 val., šiame puode maišyti nereikia.) Išvirus ryžiams, išimkite vanilės ankštį. Košę patiekite su mėgstamais pagardais. Gerai atšaldžius, galima patiekti kaip ryžių pudingą.