Tarpukario Lietuvos aukštuomenė pirmąją Kalėdų dieną švęsdavo namie, iš vakaro eidavo į bažnyčią. Ant šventinio stalo karaliaudavo paukštiena ir saldumynai.
Kalakutas su kaštonais
Romoje dabar gyvena 91 metų Barbora Vileišytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, vieno garsiausių tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjų Petro Vileišio vyriausio sūnaus Jono (1886–1946 m.) dukra. Ji geriau prisimena vaikystės Kalėdas Vilkaviškyje nei tas, kurias švęsdavo, kai su tėvais persikraustė į Kauną. Beje, Barbora gimė Tbilisyje, kur jos tėvai buvo nuvažiavę pas senelį Petrą Vileišį, vadovavusį geležinkelio ir tiltų statyboms prie Juodosios jūros.
"Mano tėvelis buvo advokatas, o mama – dantų gydytoja. Pas mus, Vilkaviškyje, namie buvo samdomų žmonių, kurie paruošdavo ir Kūčių, ir Kalėdų stalą. Kūčių vakarą tėvelis įvesdavo mus, vaikus, į kambarį, į kurį prieš tai negalėdavome įeiti. Tame kambaryje pamatydavome nuostabią, iš miško parvežtą ir žaislais papuoštą eglę, po kuria būdavo sudėtos Kalėdų Senelio dovanos. Po Kūčių tėvai išeidavo į bažnyčią, o kitą dieną švęsdavome Kalėdas. Tai buvo šeimos šventė. Pirmą dieną jokių svečių nebūdavo. Visi – abu tėvai ir mes, vaikai, – turėjome savo įprastas vietas prie šventinio stalo", – prisiminė B.Vileišytė.
Ant balta staltiese užtiesto šventinio stalo būtinai būdavo arba kepta žąsis, įdaryta obuoliais, arba kalakutas. Būtent šis paukštis dažniausiai puikuodavosi ant P.Vileišio sūnaus Jono šeimos stalo. Kalakutas buvo patiekiamas su keptais kaštonais ir bruknių uogiene. Prieš mėsos patiekalus šeima vaišindavosi sluoksniuotos tešlos pyragėliais ir sultiniu, patiektu puodeliuose.
Tortai – iš Kauno
"Prieš sultinį ragaudavome lengvų užkandžių, paruoštų su lašiša ir sardinėmis, tačiau dabar neprisimenu jų receptų. Papietavę mes, vaikai, gerdavome arbatą, tėvai – kavą. Beje, per pietus tėvai gerdavo vyną. Tarp saldžiųjų patiekalų karaliaudavo tortai, dažniausiai šokoladinis ir riešutų kremo. Jį labai mėgo mano brolis Andrius. Tie tortai atkeliaudavo iš Kauno, iš vienos garsios saldumynų krautuvės, bet ne iš Konrado cukrainės. Tuos saldumynus tėvelis atveždavo pats", – pasakojo B.Vileišytė, jau nebepamenanti garsiosios saldumynų krautuvės Kaune pavadinimo.
"Antrąją Kalėdų dieną pas mus ateidavo svečių – mamos ir tėčio draugų. Vaišės – panašios kaip ir pirmąją Kalėdų dieną. Virėja ir jos padėjėja turėdavo daug darbo švenčių dienomis", – pasakojo B.Vileišytė.
Jokių karštųjų patiekalų
JAV, Kalifornijoje, gyvenanti P.Vileišio brolio Jono Vileišio sūnaus Kazio (1914–1983 m.) žmona Veronika dar prisimena jaunystę ir Kalėdas Lietuvoje.
"Už Kazio Vileišio ištekėjau jauna. Mes abu buvome gydytojai, gyvenome Kaune, tačiau švęsti Kūčių ir Kalėdų visada važiuodavome pas mano tėvus į Šiaulius, o Velykų – pas vyro tėvus. Gerai prisimenu, kad po Kūčių eidavome į Šiaulių bažnyčią, o kitą dieną jau švęsdavome Kalėdas su šeima. Ant stalo visuomet būdavo įdarytos žuvies, šaltienos, kepto kiaulienos kumpio, kalakutas. Pas mus nebuvo mados per Kalėdas valgyti karštuosius patiekalus – tik šaltuosius. Mama, Jadvyga Valentinavičienė, labai mėgo pati daryti girą. Tad šio gėrimo ant šventinio stalo niekada netrūkdavo. Nemanau, kad Kalėdų stalas pas mano tėvus skyrėsi nuo kaimynų – ant jo nebuvo nieko ypatinga, nors mano tėvas buvo žinomas odų pramonėje chemijos specialistas", – tvirtino 95-erių V.Vileišienė.
Pirmenybė – citrininiam pyragui
Tarpukario vidaus reikalų ministro, teisininko Antano Endziulaičio (1895–1942 m.) dukra Danutė pastebi, kad, nepaisant aukštos tėvo padėties, Kalėdos jų šeimoje būdavusios kuklios, o pagrindinis patiekalas – žąsis, kepta su obuoliais. Ant saldaus stalo puikuodavosi citrininis pyragas. Tortų nebuvo. Pavakare ateidavo Endziulaičių draugai palošti bridžo, pasivaišinti. (A.Endziulaitis 1942 m. sušaudytas Sverdlovske, o žmona su dviem dukromis išvežtos prie ledjūrio).
Tarpukario nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje Voldemaro Vytauto Čarneckio (1893–1942 m.) dukra Liučija, dabar gyvenanti Vilniuje, prisimena Kalėdas Romoje. "Mūsų šeimai patiekalus gamino virėja lietuvė, mat mama stengdavosi užsienio šalių diplomatus vaišinti lietuviškais patiekalais. Kalėdų stalas nebuvo tradicinis, tačiau atsimenu, kad tikrai valgydavome paukštieną. Netrūko ir saldumynų, bet tortų nepamenu. Vakare ateidavo svečių. Tuomet patarnaujantys žmonės juos pavaišindavo stipresniais gėrimais, nes butelių ant stalo nedėdavo", – prisiminė ponia Liučija. (V.V.Čarneckis buvo sušaudytas 1942 m. Sverdlovske.)
Naujausi komentarai