Mityba palaiko energiją

Žiemos laikotarpiu organizmas reikalauja daugiau energijos ir maistinių medžiagų, o ir apetitas žiemą, kai saulė lepina rečiau, dažnai padidėja.

Pagrindinė padidėjusio apetito priežastis – mūsų fiziologija: organizme sumažėja serotonino gamyba, pasikeičia bendras judėjimo režimas, sulėtėja medžiagų apykaita, o kūno termoreguliacijos procesams sunaudojama daugiau energijos. Todėl itin svarbu užtikrinti subalansuotą ir visavertę mitybą.

Pasak subalansuotų receptų kūrėjos, pokyčių motyvatorės ir tinklalapio „Skonio burtai“ autorės Natalijos Glazunovos, duona yra bene dažniausia lietuvių mitybos palydovė, tačiau sveikos mitybos entuziastai neretai įsitikinę, kad jos reikėtų atsisakyti arba vengti.

Šviesi duona – nuodėmė?

Ekspertės manymu, tai susiję su šviesios duonos kultu. „Seniau žmonės dažniausiai valgydavo rupaus malimo tamsią duoną, o mūsų moderni visuomenė sukūrė šviesios duonos kultą, kuris daugeliui asocijuojasi su nesveika mityba. Dabar, kai duonos pasirinkimas parduotuvėse – milžiniškas, tikrai galime išsirinkti kokybiškos ir visavertės šviesios duonos, kuri papildys mūsų mitybą skaidulomis ir bus puikus energijos šaltinis“, – sako N. Glazunova.

Šviesi duona, pasak ekspertės, nėra nuodėmė, jei vartojama saikingai. „Laikausi nuomonės, kad jokio maisto teisti negalima, tačiau, vartojant bet kokius produktus, visada svarbu atsižvelgti į kiekį. Net ir visų taip linčiuojama šviesi duona – ne kriminalas, jeigu suvalgomos kelios riekės, o ne visas kepalas vienu prisėdimu“, – aiškina maisto tinklaraštininkė.

Išmintingai: subalansuotų receptų kūrėja N. Glazunova primena, kad renkantis duoną svarbu atkreipti dėmesį į jos sudėtį, o tiekiant ant stalo – sukurti sveikatai palankių derinių. / N. Glazunovos asmeninio archyvo nuotr.

Tuščių kalorijų baimė

Pasak N. Glazunovos, duonos neretai privengiama dėl glitimo baimės ir įsitikinimo, kad šio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose randamo baltymo mūsų organizmai netoleruoja.

„Yra žmonių, kurie dėl tam tikrų ligų turėtų atsisakyti glitimo, tačiau didžioji dalis glitimą toleruoja. Kai skundžiamasi pilvo pūtimu, neretai visa kaltė suverčiama duonai, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti visą savo mitybą, apžvelgti, kiek joje esama skaidulinių medžiagų, kiek savo mitybos racionu prisidedame prie sveikatos gerinimo, žarnyno puoselėjimo“, – sako N. Glazunova.

Ji pabrėžia ir dar vieną, dažnai apie duoną sklandantį mitą – duonos kalorijos neva yra tuščios.

„Svarbu įvertinti, kokią duoną renkamės, – pabrėžia ji. – Jeigu renkamės geresnės sudėties, mažiau cukrų turinčią duoną, papildytą sėklomis ar grūdais, gauname daug naudingų maistinių medžiagų. Svarbu rinktis geresnes alternatyvas.“

Jeigu renkamės geresnės sudėties, mažiau cukrų turinčią duoną, papildytą sėklomis ar grūdais, gauname daug naudingų maistinių medžiagų.

Svarbiausia – kokybė

Anot N. Glazunovos, kai kurie įsitikinę, kad duoną sveikiau kepti pačiam, nei pirkti parduotuvėje, tačiau, ekspertės manymu, sveika ar nesveika – per daug užaštrintas rodiklis.

„Šiandien retas turi galimybių ir laiko kepti duoną namuose, o parduotuvių lentynose tikrai galime atrasti kokybiškos, geros sudėties duonos. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir kokybę. Duona mūsų lėkštėje kartu su kitais naudingais maisto produktais gali tapti skaniu ir naudingu pagardu“, – sako N. Glazunova.

Ji primena, kad bene auksinė sveikos mitybos taisyklė yra spalvos lėkštėje. „Kuo daugiau spalvų, tuo geriau, o duonos gamą taip pat galima paspalvinti – visa tai sukuria naudingą derinį. Vasarą galime rinktis šviežias daržoves, žiemą – raugintus produktus. Galime pasigaminti pačių įvairiausių sumuštinių: tiek su kiaušiniais, avokadais, morkomis, tiek su uogomis. Kiekvieno vis kitokie receptoriai ir pasirinkimai, tad į tai taip pat reikėtų atsižvelgti“, – pastebi N. Glazunova.