Ar iš tiesų mokame už neegzistuojančią, tik gerais norais grįstą iliuziją? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė keliasdešimt mėginių lietuviškų daržovių, mėgindami atsakyti į amžiną klausimą: ekologiškas ir neekologiškas - kuo skiriasi?

Tirtos daržovės iš visos Lietuvos

Siekdami išsiaiškinti, kokių kenksmingų medžiagų galima rasti lietuviškame rudeniniame derliuje 2011 -ųjų rugsėjo mėnesį VMVT tyrė įvairias daržoves. Ekologiškos ir neekologiškos daržovės buvo tikrinamos dėl nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų. Darbuotojų teigimu, pesticidų nerasta nė viename daržovių mėginyje, tačiau aptikta sunkiųjų metalų pėdsakų bei kai kuriose – nitratų.

„Laboratoriniam tyrimui atrinkti 66 ekologiškų ir 39 neekologiškų daržovių mėginiai (bulvių, raudonųjų burokėlių, vėlyvųjų kopūstų, vėlyvųjų morkų, cukinijų, moliūgų, svogūnų galvučių). Mėginiai paimti iš 14-os Lietuvos rajonų – Alytaus, Biržų, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Molėtų, Panevėžio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilniaus ūkių. Visos daržovės ištirtos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje“, - rašoma tyrimo išvadose.

Daugiausia nitratų kaupia cukinijos bei burokėliai

Pasirodo, jog panašų kiekį nitratų sukaupia ir ekologiškos ir neekologiškos daržovės: pavyzdžiui, beveik pusėje tirtų cukinijų buvo rastas didesnis nei vidutiniškai Europos šalyse jose aptinkamas nitratų kiekis. Tokia pat situacija – su daugiau nei ketvirtadaliu tirtų burokėlių bei trečdalių vėlyvųjų kopūstų.

„Daržovės, atsižvelgiant į jų rūšį, nitratus kaupia nevienodai. Daugiau jų kaupia lapinės daržovės, mažiau – sėklas ar šakniagumbius auginančios. Todėl negalima lyginti salotų su bulvėmis ir panašiai. Dėl ekologiškų ir neekologiškų daržovių – tyrimai parodė, kad nustatytas nitratų kiekis daugiau priklauso nuo rūšies nei nuo ekologiško ar neekologiško auginimo būdo, - aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Herbst. - Analizuojant didesnį nitratų kiekį turėjusias daržovėse pagal rajonus, nustatyta, kad dažniausiai šių daržovių mėginiai buvo paimti Šilutės, Varėnos, Panevėžio ir Telšių rajonuose.“

Europos Sąjungos šalyse galiojantys apribojimai nustato didžiausias leistinas nitratų koncentracijas tik špinatuose, gūžinėse ir lapinėse salotose, gražgarstėse bei kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose. Kitose daržovėse, atsižvelgiant į jų suvartojamą kiekį ir galimą pavojų sveikatai, nitratų liekanų koncentracijos nėra ribojamos – priminė specialistė.

Svarbiausia – saugoti vaikus

Vis dėlto neretai turguje jaunos poros renkasi daržoves būtent kūdikių košelėms gaminti. Juk taip – sveikiau ir natūraliau. Nejau jauniems tėvams reikia grįžti į prekybos centrus, ar kiekvieną daržovę nešti į laboratoriją? Kaip žinoti, koks nitratų kiekis daržovėse yra normalus, ir koks – jau gali pakenkti, jei nėra nustatyta jokių žalingo kiekio normų?

„Atlikus daug mokslinių tyrimų daržovėms, vaisiams ir geriamajam vandeniui, padaryta išvada, kad pavojų žmogaus sveikatai gali kelti tik kai kurios daržovės ir vanduo, bei pabrėžta, kad jautriausia vartotojų grupė yra kūdikiai ir maži vaikai. Tuo remiantis Europos Sąjungoje nustatytos didžiausios leistinos nitratų koncentracijos (tam tikriems produktams red. past.) - teigia Loreta Herbst. - Augintojas gali daryti įtaką nitratų kiekiui ribodamas daržovių tręšimą mėšlu, kitomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Tačiau net ir patręšus tuo pačiu kiekiu mėšlo esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, augalai azotą pasiims nevienodai. Todėl nitratų kiekį reguliuoti yra sudėtinga.“

Leistini nitratų kiekiai salotose ir vaikams skirtuose produktuose

Pasak specialistės nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų sezonas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto.

Europos Sąjungoje leidžiama didžiausia nitratų koncentracija tam tikrose daržovėse:

šviežiems špinatams - 3 500 mg NO3/kg

konservuotiems, stipriai sušaldytiems
arba sušaldytiems špinatams - 2 000 mg NO3/kg;

šviežioms lapinėms salotoms - 3 000 - 5 000 mg NO3/kg;

gūžinėms salotoms - 2 000 - 2 500 mg NO3/kg;

sėjamosioms gražgarstėms - 6 000 - 7 000 mg NO3/kg;

kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems
perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir
kūdikių maistui - 200 mg NO3/kg;

geriamajam vandeniui - 50 mg NO3/l.

Nitratai – vienas iš žodžių, kuriuos tariame suraukta kakta. Tačiau valstybinės maisto ir veterinarijos specialistė remiasi būrio mokslininkų išvadomis – daržovėse esančios vertingos maisto medžiagos gerokai nusveria galimą nitratų žalą.

„2008 metais Europos Maisto Saugos Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse ir jų poveikio žmonių sveikatai. Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo daugiau nei 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių narių ir nustatė, kad rizika sveikatai dėl per didelio nitratų kiekio yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtinas ir rekomenduojamas žmogaus raciono komponentas, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką“, - dėstė L. Herbst.