Vaiko rankose – bomba?

Baterija – lyg pieno pakelis

Klaipėdietis tėvas pasakojo nusipirkęs nešiojamąjį kompiuterį interneto portalų, elektroninių knygų skaitymui ir kompiuteriniams žaidimams, kuriuos taip mėgsta jo vaikai.

"Laimei, tuo metu niekas neturėjo kompiuterio rankose. Tačiau baisu net pagalvoti, kuo tai galėjo baigtis. Vieną rytą planšetės galinio korpuso dalis nuskriejo, o kompiuterio baterija išsipūtė lyg pieno pakelis. O jei ji tuo metu būtų kraunama? Kas gali garantuoti, kad šis daiktas nebūtų sprogęs vaiko rankose?" – klausimus bėrė sunerimęs tėvas.

Vyras pasakojo, jog pasidomėjo šiuo produktu ir nustebo sužinojęs, kad prekės ženklu "eStar" pažymėtas kompiuteris yra lietuviškas gaminys.

"Nustebau. Paaiškėjo, kad "eStar" – lietuviškas prekinis ženklas, 2012 m. pristatytas Lietuvos ir Europos rinkoms. "eStar" siūlo planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus bei kitą išmaniąją techniką. Visos bendrovės prekės yra surenkamos Kinijoje. Štai kodėl man ir kilo klausimų. Raginimas rinktis prekę lietuvišką visiškai netiktų, nes, kaip paaiškėjo, prekė yra kiniška ir dar net nelabai kokybiška", – pyktį liejo klaipėdietis.

Garantuoja saugumą

Bendrovės "Mikrovisata", kuri valdo "eStar" prekės ženklą, serviso vystymo vadovas Dainius Živelis patikino, jog lietuviškajam kompiuteriui nėra jokios negarbės, kad jis surenkamas Kinijoje.

"Kaip ir begalė kitų pasaulyje garsių prekių ženklų pavyzdžių. Ši prekė iš tiesų surinkta Azijoje, o kurioje tiksliai valstybėje ji gaminta, reikia žiūrėti pagal modelį", – aiškino įmonės atstovas.

D.Živelis patikino, kad jei klaipėdiečio planšetei vis dar galioja garantinis aptarnavimas, įmonė be kalbų pasirūpins nauja baterija ar net planšetę pakeis kita.

Tačiau iškyla klausimas, ar žmogus naudojo gamyklinį įkrovėją?

"Tačiau iškyla klausimas, ar žmogus naudojo gamyklinį įkrovėją? O gal jis kompiuterį krovė nežinia kur įsigytu? Jei vis dėlto paaiškėtų, kad naudotasi komplektacijoje esančiu, mes tokį gedimą traktuotume kaip gamyklinį gedimą. Ne paslaptis, kad daugybės gamintojų baterijos kartais išsipučia. Nesu chemikas, bet dėl tam tikrų cheminių reakcijų baterijos išsipučia. Tačiau tai nereiškia, kad jos sprogsta", – aiškino D.Živelis.

Jis tikino, kad "eStar" prekės ženklo kompiuteriai pasižymi saugumu.

"Tai yra labai retas atvejis, kad baterija deformuotųsi. Kartais ji gali pažeisti pagrindinę kompiuterio plokštę, kartais pažeidžia ekraną. Baterija pučiasi ir deformuoja korpusą. Mes parduodame šimtus tūkstančių tokių planšečių, jei jos būtų nepatikimos, tai užsiimtume tik jų nemokamu kaitaliojimu klientams", – tvirtino D.Živelis.

Išgąstis nekompensuojamas

Vis dėlto vartotojai kelia daugybę klausimų dėl mobiliųjų telefonų ir planšečių baterijų saugumo.

Neseniai visame pasaulyje buvo plačiai aptarinėjamas kompanijos "Samsung" mobiliojo telefono "Galaxy Note 7" atšaukimas iš prekybos.

Nerimą sėjo ne tik šio gamintojo, bet ir daugybės kitų kompanijų produktų baterijų sprogimai.

Beje, prieš keletą metų vienas klaipėdietis, tikėtina, buvo pirmasis uostamiestyje, garsiai prabilęs apie mobiliųjų telefonų saugumą.

Tą kartą vyras naudojosi "Nokia" mobiliuoju telefonu. Telefonas naktį buvo paliktas įkrauti. Ant naktinio stalelio šalia lovos įrenginio baterija staiga sprogo.

Vyras anuomet žadėjo reikalauti kompensacijos iš žinomos kompanijos, nes patyrė išgąstį.

Sprogusios baterijos degėsius ant pagalvės tą kartą vyras rodė dienraščio "Klaipėda" žurnalistams.

Uostamiesčio advokatas Arūnas Žlioba patikino, kad dėl išgąsčio kažin ar vartotojas galėtų reikalauti kokios nors kompensacijos.

"Neturtinė žala dėl nekokybiškų, nesaugių prekių nepriteisiama. Atsakingas už prekės kokybę ir saugumą yra prekės pardavėjas. Tačiau kol sveikata faktiškai nesužalota, yra tik galimybė kreiptis dėl nekokybiškos, nesaugios prekės pakeitimo ar sumokėtų pinigų grąžinimo ir tik tol, kol prekės garantija nepasibaigusi. Daiktai turi tendenciją nykti ir tapti nesaugūs, todėl būtina sekti daikto gamintojo instrukcijose nurodytų taisyklių ir neturėti iliuzijų, kad laikini dalykai yra amžini", – akcentavo žinomas uostamiesčio advokatas.

Lėktuvuose – draudimai

Ličio jonų baterijų saugumas klausimų kelia ir aviacijos saugumo specialistams.

Pavyzdžiui, Kinijoje senokai galioja draudimas gabenti ličio jonų baterijas rankiniame bagaže.

Kurjerių ir siuntų kompanijos, tikėtina, ne šiaip sau taip pat yra įsivedusios apribojimus šios srities produktų persiuntimams.

JAV irgi riboja rankiniame bagaže vežamų ličio jonų baterijų galią, o į krovinių skyrių negalima duoti neįmontuotų į įrenginius ličio jonų akumuliatorių. Gabenami įrenginiai privalo būti išjungti.

Taip pat draudžiama lėktuvu gabenti tam tikro gamintojo riedžius, nes jų baterijos dažnokai užsiliepsnoja.

Europoje neįmontuoti į įrenginį ličio jonų akumuliatoriai gali būti gabenami tik rankiniame bagaže.

"Tačiau jei visi šie įrenginiai būtų pavojingi gyvybei, jie iš viso būtų uždrausti naudoti. Nėra tokio atvejo buvę, kad mūsų įrenginiai būtų ką nors sužeidę", – replikavo bendrovės "Mikrovisata" , kuri valdo "eStar" prekės ženklą, serviso vystymo vadovas D.Živelis.

Pataria neardyti

Mobiliosios įrangos taisymu užsiimančios įmonės MTTC vadovas Gintaras Kručkas tikino, kad įprastai išsipūtusios baterijos nekelia tiesioginio pavojaus.

"Baterijos išsipūtimas indikuoja šalutinius cheminius procesus baterijos viduje, o tai reiškia, kad dėl baterijos elektrolito oksidacijos korpuso viduje susikaupia dujos. Kadangi įprastai baterijos turi kietą apsauginį apvalkalą, dujos neišsiveržia į išorę ir lieka baterijos viduje, tiesiog sukeldamos baterijos korpuso deformaciją", – techninius niuansus aiškino specialistas.