- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasdien naudojantis išmaniaisiais įregniniais, nesunku pastebėti, kad telefonų ir kitų įrenginių ekrano spalvos kartais skiriasi. Tačiau ar susimąstėte, nuo ko tai priklauso ir kaip šios spalvos mus veikia? Tyrimais nustatyta, kad spalvinės temperatūros pasirinkimui įtakos turi geografinė platuma bei žmogaus akies rainelės spalva. Tad ką svarbu žinoti apie išmaniųjų telefonų ekrano spalvos temperatūrą ir kokią įtaką ji daro mūsų akims, pasakoja išmaniųjų telefonų gamintoja „Huawei“.
Spalvinė temperatūra
Išmaniųjų telefonų ekranai skirstomi į šaltos ir šiltos spalvų grupes. Pirmoji yra melsvai balta, kurios aplinkoje spalvos yra ryškesnės, o antroji turi gelsvą ar rausvą atspalvį bei rodo labiau akiai įprastas spalvas. Spalvinė temperatūra – tai skiriamasis šaltų ir šiltų ekranų bruožas. Žmogaus akimi matoma spalva yra sukurta iš septynių skirtingų šviesos šaltinių, o keičiantis kiekvienos spalvinės sudėtinės dalies procentinei daliai, keičiasi ir galutinė šviesos išvaizda.
Britų fizikas Lordas Kelvinas pasiūlė spalvos temperatūros koncepciją, kuomet jis atrado, kad objektai skleidžia skirtingos spalvos šviesą, kai jie kaitinami skirtingoje temperatūroje. Pavyzdžiui, kuomet lydomas plienas, jo spalva iš tamsiai raudonos tampa oranžine. Tokiais stebėjimais fizikas atrado ryšį tarp temperatūros ir spalvos. Būtent šio mokslininko garbei spalvinė temperatūra išreiškiama Kelvino vienetais K.
Kelvino spalvinės temperatūros skalė vaizduoja kaitinamą juodą objektą. Įkaites objektas šviečia sodria raudona spalva. Kylant temperatūrai, spalva iš raudonos tampa oranžine, balta ir galiausiai – mėlyna. Skirtingų spalvų temperatūros sukelia skirtingos spalvos atvaizdą ir skirtingus optinius efektus. Virš 5000 K spalvinė temperatūra laikoma šaltomis, o 2700 – 3000 K temperatūra – šiltomis spalvomis.
Kokia ekrano spalvos temperatūra?
Spalvinė temperatūra telefone yra labai svarbus parametras. Įprastai jis reguliuojamas pagal specifinį baltos spalvos balansą. Esama dviejų pagrindinių standartų: 6500 K (D65) ir 9000 K (D90). Kuomet šviesos temperatūra nustatyta ties 5600 K riba, kuri yra artima vidurdienio saulės šviesai, objektų spalvinis atvaizdas yra artimiausias jų originaliam pavidalui. Daugeliui žmonių lengviau žiūrėti į ekraną, kuomet spalvinė temperatūra padidinta iki 6500 K. Todėl daugumos išmaniųjų telefonų gamyklinis nustatymas yra būtent toks. Aukštesnės spalvinės temperatūros atvaizduojamas spalvas daro šaltesnėmis, o žemesnės spalvinės temperatūros – šiltesnėmis. Visgi kai kurie žmonės, ypač azijiečiai, įžiūri gelsvą atspalvį 6500 K temperatūros ekrane.
Įdomu tai, kad tyrimai atskleidė ryšį tarp spalvinės temperatūros pasirinkimo ir geografinės platumos. Pavyzdžiui, žemesnių platumų regionuose spalvinė temperatūra yra aukštesnė, o balta spalva šio regiono žmonėms matoma aukštesnėje spalvinėje temperatūroje. Todėl jie renkasi šaltesnėmis spalvomis reguliuotus ekranus, pavyzdžiui, kinai baltą spalvą mato esant 9000 K temperatūrai. Aukštesnėse platumose, priešingai, žmonės renkasi šiltesnių spalvų ekranus – europiečiai baltą spalvą mato prie 6500 K temperatūros. Beje, akies rainelės spalva taip pat turi įtakos spalvinės temperatūros suvokimui.
Poveikį akims
Telefonuose integruota LED šviesa yra dirbtinė, todėl siekiant padaryti ją ryškesnę ir baltesnę, reikalinga didesnė mėlynos spalvos dalis. Štai kodėl kai kurios ypač ryškios LED šviesos turi melsvą atspalvį. Šaltesnių atspalvių ekranai taip pat skleidžia daugiau mėlynos šviesos, tačiau ji gali būti žalinga akims. Tyrėjai nustatė, kad ilgalaikis mėlynos spalvos poveikis kelia žalą tinklainei ir skatina su amžiumi susijusią makulinę degeneraciją, nes mėlyna šviesa tiesiai prasiskverbia pro akies makulinį – gelsvą – pigmentą ir kenkia tinklainei, skatina laisvųjų radikalų veikimą ir RPE ląstelių nykimą. Vadinasi, kuo ekranų atspalviai šiltesni, tuo sveikiau akims.
Kai kuriuose telefonuose jau galima reguliuoti ekrano spalvinę temperatūrą. Daugumoje jų spalva reguliuojama per nustatymus, pasirinkus ekrano, o tada spalvinės temperatūros funkcijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...