Naujųjų technologijų suteikiamos galimybės šiandien mums leidžia produktyviau planuoti savo darbo laiką ir laisvalaikį. Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keliamas ne tik patogumo, laiko taupymo, bet ir apsaugos klausimas. Vis dėlto į pastarąjį kreipiama mažiausiai dėmesio.

Kompanijos tyrimo „Living Business” duomenimis, 64 proc. respondentų Lietuvoje darbui ir laisvalaikiui suderinti naudoja išmaniuosius telefonus. Ir nors šiuose įrenginiuose yra saugoma konfidenciali informacija, vos pusė apklaustųjų taiko apsaugos priemones.

Derina darbą su laisvalaikiu

Šiuolaikinis žmogus geba viską puikiai suderinti. Ir tai neturėtų kelti jokios nuostabos. Didžioji dauguma – 86 proc. Lietuvos gyventojų, darbo metu užsiima asmeniniais reikalais – tvarko elektroninę bankininkystę, susirašinėja su draugais ir artimaisiais, skaito naujienas. Tačiau laisvalaikiu darbo užduotims skiria tiek pat laiko ir taip kompensuoja darbe asmeniniams reikalams skirtą laiką.

Nepaisant pašalinių užsiėmimų darbo metu, net pusė apklaustųjų mano, jog naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais ir galimybė dirbti mobiliai ženkliai prisideda prie organizacijos produktyvumo. Tą rodo ir faktai: žmonės, galintys derinti darbą su laisvalaikiu, yra ne tik patenkinti savo darbu, bet ir geba geriau atlikti vadovų patikėtas užduotis nei tie, kurie tam poreikio nejaučia.

Išmanusis telefonas – priemonė suderinti viską

Greitai besisukančiame pasaulyje taupyti laiką, pinigus, suderinti darbo ir asmeninius reikalus mums padeda ne kas kitas, o išmanusis telefonas. Tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos gyventojų darbui ir laisvalaikiui naudoja būtent šį įrenginį.

Todėl natūralu, jog reikalingi bei plačiai naudojami išmanieji telefonai yra ne tik nepakeičiamas kasdieninis palydovas, bet ir asmeninės informacijos saugykla.

„Samsung Electronics Baltics“ mobilaus verslo vystymo vadovo Vaido Bielinio teigimu, vystantis išmaniosioms technologijoms, požiūris į darbą ir laisvalaikį sparčiai kinta.
„Išmaniosios technologijos daro darbą daug lankstesnį – atsižvelgiant į darbo pobūdį, darbuotojai patys gali pasirinkti, kada ir kur nori dirbti. Kadangi išmanieji įrenginiai atvėrė daug naujų galimybių, aiški riba tarp darbo ir laisvalaikio pamažu nyksta, ir kiekvienas žmogus gali lengviau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą”, – sakė jis.

Duomenų apsauga – neaktualu

Nors mobilus darbas sparčiai plinta, į duomenų apsaugą darbuotojai žiūri labai skeptiškai.

Nepaisant to, kad išmaniuosiuose įrenginiuose yra saugomi įmonės konfidencialūs duomenys, pavyzdžiui laiškai, dokumentai, net 51 proc. jų turėtojų tvirtina besidalijantys savo įrenginiais ir su kitais asmenimis, taip sukurdami didžiulį pavojų esamų duomenų, informacijos saugumui. Latvijoje ir Lenkijoje ši problema šiek tiek mažesnė – savo įrenginiais su kitais dalijasi 45 proc. latvių ir 42 proc. estų.

Be to, 62 proc. respondentų Lietuvoje nežino savo įmonės informacijos saugumo politikos, o darbdavių pastangas užtikrinti, kad darbuotojai nesinaudotų tam tikromis programomis ar nenaršytų pavojinguose tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, jie vertina kaip draudimą, o ne norą apsaugoti savo įmonę.

Tačiau vartotojai ne tik nesilaiko informacijos saugos įmonėje reikalavimų, bet ir nesaugo savo įrenginių. Dauguma jų yra apsaugoti tik pačiais paprasčiausiais būdais, t.y. slaptažodžiu, PIN kodu arba grafiniu raktu. 

Išmaniesiems telefonams apsaugos priemones taiko 61 proc. lietuvių, 60 proc. latvių ir 62 proc. estų. Planšetinių kompiuterių apsaugai skiriama mažiausiai dėmesio – juos apsaugo 59 proc. lietuvių, 52 proc. latvių ir 42 proc. estų.

Minimalios priemonės – privalomos

Konsultacijų bendrovės „VORAS Consulting“ direktoriaus Pauliaus Petrėčio teigimu, kad prie įrenginių negalėtų jungtis pašaliniai asmenys, jie būtinai turi būti apsaugoti bent jau minimaliomis apsaugos priemonėmis.

„Slaptažodis bei kitos tapatybės nustatymo priemonės nuo neleistino prisijungimo yra privalomi. Be to, įrenginyje turi būti įdiegtos apsaugos priemonės nuo kenkėjiškos programinės įrangos, naudojama tik patikima programinė įranga, turi būti galimybė negrįžtamai ištrinti informaciją įrenginyje nuotoliniu būdu. Tačiau dirbant tiek su mobiliu įrenginiu, tiek su bet kuriuo kitu kompiuteriu, reiktų vengti atidarinėti neaiškius el. laiškus, jų priedus, spausti nuorodas į neaiškias svetaines, diegti įtartiną programinę įrangą,” – kaip apsaugoti įrenginius aiškino P.Petrėtis.