Šimtą metų gulėjo stalčiuje

Mokslininkų teigimu, šis dinozauras yra pirmasis iš dvikojų mėsėdžių, vadinamų megaraptorais, grupės, rastas Europoje.

Nuo pat 1924 m., kai šią fosiliją įsigijo Gamtos istorijos muziejus, ji buvo tiesiog pamiršta.

Fosilija pavadinta „Invictibellatrix amberina“, kas reiškia „nenugalima kovotoja“.

Mokslininkų teigimu, megaraptorų rūšys, kurios buvo artimai susijusios su tiranozaurais, gyveno Jungtinės Karalystės teritorijoje ankstyvojo kreidos periodo metu, maždaug prieš 120 mln. metų.

„Tai tikra mįslė, kad ši fosilija taip ilgai buvo nepastebėta ir beveik 100 metų gulėjo stalčiuje. Vaito saloje randama daug kaulų – kas žino, kas dar bus atrasta“, – kalbėjo pagrindinis mokslinio straipsnio autorius Cassiusas Morrisonas, pridūręs, kad tai nebuvo savo laikmečio didžiausias plėšrūnas, tačiau žmonėms jis būtų buvęs pavojingas, jeigu jie tuomet būtų gyvenę.

Anot mokslininko, mes būtume buvę idealaus dydžio grobis – sudarę maždaug trečdalį jų kūno svorio ir jie tikrai būtų mus persekioję, o esą T-reksas į mus nebūtų kreipęs dėmesio, nes jam būtume buvę per maži.

Ši fosilija buvo kaukolės dalis, papildžiusi žinias apie ankstyvųjų megaraptorų kaukolės anatomiją.

Megaraptorai medžiojo visiškai kitaip nei tokie milžiniški plėšrūnai kaip tiranozauras reksas, kuris, norėdamas nužudyti grobį, pasinaudodavo savo didele ir tvirta galva, milžiniškais dantimis bei neįtikėtina kramtymo jėga, tačiau turėjo menkas viršutines letenas.

Pasak jo, „Invictibellatrix“ ilgis buvęs maždaug 3–4 m, o aukštis – pusantro metro, jo plunksnos ir nagai – 10–20 cm ilgio.

Jis maitindavosi mažais dinozaurais, driežais ir žinduoliais, persekiodavo grobį ir jį sudraskydavo didžiuliais priekinių letenų nagais.