- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Johnas B. Goodenoughas
-
M. Stanley Whittingham
-
Akira Yoshino
-
Johnas Goodenoughas (kairėje)
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams
Šių metų Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo paskirta amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui) „už ličio jonų baterijų sukūrimą“.
„Ši lengva, pakartotinai įkraunama ir galinga baterija dabar naudojama visur, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant nešiojamaisiais kompiuteriais bei elektriniais automobiliais. [Baterija] taip pat gali saugoti reikšmingą saulės ir vėjo energijos kiekį, sudarydama sąlygas visuomenei be iškastinio kuro“, – paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
„1991-aisiais į rinką pirmą kartą patekusios ličio baterijos iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad jos yra „nepaprastai naudingos žmonijai“.
Laureatai po lygiai pasidalys premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).
97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.
„Twitter“ nuotr.
Trijulei premiją įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Pernai ši premija atiteko amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.
F. Arnold buvo tik penkta moteris, gavusi šį prestižiškiausią chemijos apdovanojimą nuo 1911 metų, kai buvo pagerbta Marie Curie (Mari Kiuri).
Taikos premija – penktadienį
Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).
Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).
Ketvirtadienį bus apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.
Tarp pretendentų gauti Nobelio literatūros premijas minimi kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), rumunų poetas ir romanistas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk).
Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).
Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Marso mėnulių mįslė: aerokosminių tyrimų agentūra planuoja pradėti naują misiją
2026 m. Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra planuoja pradėti misiją „Mars Moons eXploration“, kurios tikslas – ištirti Marso mėnulius Fobą ir Deimą bei pargabenti į Žemę mėginių iš Fobo. Tikimasi, kad ši m...
-
Tyrimas: Vidurio Europoje smarkiai padidėjo UV spinduliuotė
Naujo tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Vidurio Europoje netikėtai smarkiai padidėjo ultravioletinė (UV) spinduliuotė. ...
-
Sirijoje atrasti seniausi žinomi alfabetiniai rašmenys
Naujausi archeologų atradimai rodo, kad seniausi alfabetiniai rašmenys gali būti net 500 metų senesni nei manyta iki šiol. ...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
Garsus architektas pristatė planus pastatyti A. Einsteino centrą Vokietijos Ulmo mieste
Įžymus architektas Danielis Libeskindas sekmadienį pristatė muziejaus, skirto Alberto Einšteino darbams, projektą. Muziejus iškiltų Vokietijos Ulmo mieste, kuriame gimė žymusis mokslininkas. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...