Nyderlandų specialistai praneša, kad pastaraisiais metais ypač padaugėjo programėlių aukų – labiausiai kenčia moterys, kurias dirbtinis intelektas nurenginėja.

Viena jų – Olandijoje gyvenanti Lisa: jauną merginą programėle išrengė jos patėvis.

„Jaučiau didelę gėdą, nes buvau tiesiogine prasme nuoga“, – pasakojo mergina.

Skaitmeniniu būdu galima nurengti bet ką, užtenka tik nuotraukos. Galutinis vaizdas yra suklastotas, bet atrodo labai realistiškai. Mergina nerimauja, kas įvyktų, jeigu tokios nuotraukos atsidurtų internete.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiais laikais beveik visi vieni kitus gali susirasti internete. Skaudžiausia, kad tai padarė man artimas žmogus“, – kalbėjo nukentėjusioji.

„Kartais galima patikrinti, kiek žmonių naudojasi konkrečia programėle. Būna nuo dešimties iki šimtų tūkstančių. Be to, jomis gana lengva naudotis“, – aiškino technologijų žurnalistas Daniel Verlaan.

Jomis daugiausiai naudojasi vyrai.

„Turėjimas dirbtinio intelekto įrankio savaime nėra baudžiamas, bet kai tik pradedate kurti tokius vaizdus, tai jau yra nusikaltimas“, – pabrėžė internetinio smurto ekspertizės atstovė Nikki Lee Janssen.

Lisos patėvis nubaustas: jam skirta 80 valandų viešųjų darbų ir metai priverstinio gydymo.

„Man labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog tai nebuvo tik pokštas ir, kad tai mane tikrai paveikė“, – akcentavo mergina.

Apie dirbtinio intelekto tamsiąją pusę kalbama ir Lietuvoje. Ypatingai susirūpinę vaikų gynėjai, nes vaikai prie ekranų nekontroliuojami.

„Vidutiniškai tik 25 proc. tėvų domisi, perklausia, kur lankosi jų vaikai, kokia informacija koreliuoja ir yra prieinama“, – duomenimis dalinosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Dirbtinio intelekto galimybės šuoliais veržiasi į priekį. Jau kuris laikas vaizdas ir tekstas sugeneruojamas taip, jog sunku atskirti – tikra ar ne.

Anksčiau technologijai dar kišo koją lietuvių kalba.

„Matydavau botus pagal netaisyklingą kalbą ir dabar ji jau taisyklinga“, – teigė „Mediaskopo“ direktorė Jūratė Stankuvienė.

Lygiai taip pat ir su garsu.

„Užtenka labai mažos garso iškarpos, kad dirbtinis intelektas apsimokintų ir galėtų ištransliuoti žinutę žmogaus balsu. Netgi yra sukčiavimo schemos, kur skambina ir prašo pinigų“, – kalbėjo skaitmeninės etikos centro ekspertė Katerina Jarmolovičienė.

Ką daryti, jeigu jūsų vaizdas atsirastų interneto platybėse jums nepriimtiname kontekste?

„Galiu pasakyti iš praktikos, jog tai – sudėtinga situacija“, – sakė advokatas Karolis Rugys.

Advokatas teigė, kad atvejo, jog žmogus būtų nukentėjęs konkrečiai dėl dirbtinio intelekto, dar neturėjo, bet kad bus – neabejoja.

Mūsų teisinis reglamentavimas, tyrėjų kompetencija atsilieka ir tų grėsmių yra.

„Mūsų teisinis reglamentavimas, tyrėjų kompetencija atsilieka ir tų grėsmių yra. Kalbame ne tik Lietuvos, bet pasauliniu mastu, kokia ir kam turėtų būti atsakomybė taikoma“, – teigė advokatas.

Lietuvos policija sako, kad šalyje jau nagrinėjamos atskiro pobūdžio nusikalstamos veikos, kuriose gali būti naudojamos dirbtinio intelekto technologijos, tačiau kol kas konkrečios statistikos nekaupia.

„Dažnai šios nusikalstamos veikos gali atitikti keliuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytus nusikalstamos veikos sudėties aspektus. Todėl, kalbant apie tokią naują sritį kaip dirbtinio intelekto technologijų panaudojimas nusikalstamoms veikoms atlikti, kiekvienas atvejis būtų nuodugniai nagrinėjamas individualiai, kol susiformuotų bendresnė tokių veikų traktavimo ir tyrimo praktika“, – rašė policijos departamentas.

Anot policijos, dažniausiai šiame kontekste yra vertinami įvairūs sukčiavimo atvejai.