Norite praturtėti? Siūlo milijonus už Didžiojo barjerinio rifo gelbėjimo idėjas

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas rifas kenčia nuo vadinamojo koralų išblukimo, kai koralai išmeta simbiozėje su jais gyvenančius dumblius ir netekę jų ima badauti. Tai nulemia su klimato kaita siejamas jūros vandens šiltėjimas.

2 300 km ilgio rifui taip pat kenkia žemės ūkio nuotekos, plėtra ir plėšrios dygliuotosios jūrų žvaigždės. Ekspertai perspėja, kad rifas galbūt patiria nebeatitaisomą žalą.

Antradienį Australijos vyriausybė paskelbė apie 2 mln. Australijos dolerių (1,3 mln. eurų), į kuriuos gali pretenduoti žmonės, turintys gerų idėjų, kaip išsaugoti rifą.

„Problemos mastas didelis ir reikia plataus požiūrio, tačiau svarbu prisiminti, kad sprendimai gali ateiti iš bet kur“, – sakė aplinkos ministras Joshas Frydenbergas (Džošas Fraidenbergas).

Pasak jo, pinigai bus prieinami didžiausiems pasaulio mokslo protams, pramonei, verslo lyderiams, novatoriams.

Sprendimai gali būti grindžiami bet kuo, nuo koralų fizinio streso mažinimo iki koralų regeneracijos skatinimo auginant rifą formuojančių koralų lervas, kurios pritraukia kitas svarbias jūrines rūšis, pridūrė J. Frydenbergas.

Pradiniam tinkamumo etapui skiriama iki 250 tūkst. Australijos dolerių (162 tūkst. eurų). Šiuo etapu mokslininkai galės iki šešių mėnesių bandyti savo pasiūlymų techninį ir komercinį įgyvendinamumą.

Šiuo etapu tikimasi priimti daugiau nei vieną pasiūlymą, nurodė vyriausybė.

Dar 1 mln. Australijos dolerių (0,65 mln. eurų) bus skiriama geriausių sprendimų koncepcijos įrodymo etapui, kai pareiškėjai iki 12 mėnesių plėtos ir bandys savo prototipus.

Tie, kuriuos lydės sėkmė, išsaugos intelektinės nuosavybės teises ir galės bandyti gauti pelno iš savo naujovės.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas pernai nusprendė neįtraukti Didžiojo barjerinio rifo į „pavojuje atsidūrusių“ objektų sąrašą, nors ir nerimaujama dėl masinio koralų išbalimo.

2017 metais koralai antrus metus iš eilės buvo pažeisti dėl didėjančios vandens temperatūros. Tai beprecedentis dalykas ir mokslininkai sako, kad dėl to koraliniai polipai neturės laiko visiškai atsigauti.

Koraliniai rifai sudaro mažiau nei 1 proc. Žemės jūrinės aplinkos, bet juose gyvena maždaug 25 proc. jūrų gyvybės. Koraliniai rifai veikia kaip „lopšeliai“ daugeliui žuvų rūšių.