1999 m. du plėšikai, pasirūpinę metalo detektoriumi ir kirtikliu, tyliai priartėjo prie Mitelbergo kalvos netoli Nebros (Vokietija), ieškodami senovės radinių.
Jie užfiksavo metalo signalą ir pradėjo kasti.
Kai jie atkasė bronzinį diską, inkrustuotą auksiniais mėnuliais ir žvaigždėmis, kurį laikas padengė žalsva patina, jie nesuvokė, kokia svarbi yra ši vertybė.
Kaip vėliau spėjo ekspertai, tai galbūt buvo seniausias astronominis atvaizdas Žemėje.
Kai 2002 m. per slaptą operaciją buvo sulaikyti Mitelbergo kalno plėšikai, diskas ir kiti to paties lobio artefaktai – tarp kurių buvo kardai, spiralės formos apyrankės, dantis ir išsikišusiomis briaunomis kirviai – atiteko archeologams, kurie juos datavo maždaug 1600 m. pr. Kr.
Visa tai priskiriama Europos Uneticės kultūrai, klestėjusiai ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu.
Ypač išsiskyrė diskas, manoma, kad jis buvo sukurtas vienu ar dviem šimtmečiais anksčiau ir laikui bėgant modifikuotas.
Šis artefaktas, dabar žinomas kaip Nebros dangaus diskas, laikomas „seniausiu tiksliu dangaus atvaizdu žmonijos istorijoje“.
Nuo jo atradimo jis buvo daug kartų analizuotas ir nuodugniai ištirtas, be to, įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.
Tyrėjai nustatė, kad pradžioje į diską buvo įdėtos auksinės mėnulio ir žvaigždžių intarsijos, vėliau abiejose pusėse buvo pridėtos auksinės kreivės (viena jų dingo arba buvo pašalinta), simbolizuojančios saulėgrįžas.
Manoma, kad dar viena kreivė apačioje, su išraižytomis detalėmis, vaizduoja didingą Saulės dievo Ra baržą iš egiptiečių kultūros ir religijos.
Šiame diske spindinčios žvaigždės nėra išdėstytos atsitiktinai.
Tikriausiai jos buvo skirtos atspindėti Plejadų žvaigždyną, dar žinomą kaip Septynias seseris – Atlanto dukteris, kurios galėjo tarnauti kaip orientyras sėjai ir derliaus nuėmimui.
Naujausi komentarai