Mokslo triumfas: gimė pirmas kūdikis, turintis tris tėvus

Berniukas gimė prieš penkis mėnesius Meksikoje, tėvams jordaniečiams; jis yra sveikas ir gerai jaučiasi, antradienį rašė žurnalas „New Scientist“.

Berniuko motina turi nervų sistemą pažeidžiančio Leigh (Li) sindromo genus ir perdavė juos dviem ankstesniems savo vaikams, kurie abu nuo tos ligos mirė. Ji taip pat yra patyrusi keturis persileidimus.

Moteris, kurios vardo „New Scientist“ nepaskelbė, ir jos vyras paprašė Niujorke įsikūrusios vaisingumo klinikos „New Hope Fertility Center“gydytojo Johno Zhango (Džono Džango) pagalbos susilaukiant vaiko, kuris būtų genetiškai jiems giminingas, bet nepaveldėtų ligos.

JAV nėra pritarusios jokiems trijų tėvų metodams nevaisingumo gydymo tikslais, tad J. Zhangas nuvyko į Meksiką, kur, pasak jo, „nėra jokių taisyklių“.

Vienas Jungtinėje Karalystėje patvirtintas metodas – probranduolio perkėlimas – buvo atmestas, nes pora nesutiko su tam reikalingu dviejų embrionų sunaikinimu, rašoma straipsnyje.

Minėtos ligos genai slypi mitochondrijų DNR, paveldimoje tik iš motinos, todėl J. Zhangas panaudojo jos kiaušinėlio branduolio DNR ir donorės kiaušinėlį, iš kurio buvo pašalintas branduolys, bet likusios mitochondrijos – ląstelės jėgainės. Ši technologija vadinama verpstės ir chromosomų komplekso perkėlimu.

„Jis paėmė branduolį iš vienos motinos kiaušinėlio ir įterpė jį į donorės kiaušinėlį, kurio branduolys buvo pašalintas, – rašoma straipsnyje. – Gautas kiaušinėlis – su motinos branduolio DNR ir donorės mitochondrijų DNR – tada buvo apvaisintas tėvo spermatozoidu.“

Rezultatų pristatymas – kitą mėnesį

J. Zhangas ir jo komanda savo metodą turi kitą mėnesį pristatyti per Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos susitikimą Solt Leik Sityje Jutoje.

Šios studijos santrauka buvo paskelbtas žurnale „Fertility and Sterility“, bet ekspertai sakė, kad kol kas dar daug kas lieka neaišku.

„Kadangi ši technologija yra prieštaringai vertinama ir pirma pasaulyje, manau, kad tyrėjams reikėjo pirma pateikti rankraštį visapusiškam kolegų patikrinimui, o ne taip skelbti šiuos rezultatus“, – sakė Justinas St Johnas (Džastinas Sen Džonas), Monasho (Monašo) universiteto profesorius ir Genetinių ligų centro direktorius.

10-ajame dešimtmetyje buvo pradėti bandymai sukurti embrioną įterpiant į motinos kiaušinėlį donorės mitochondrijų DNR ir apvaisinimui panaudojant motinos partnerio spermatozoidą.

„Kai kuriems kūdikiams vėliau išsivystė genetinės ligos ir ta technologija buvo uždrausta, – sakoma „New Scientist“ straipsnyje. – Problema galėjo kilti dėl to, kad tie kūdikiai turėjo mitochondrijų iš dviejų šaltinių.“

Kitas ekspertas, Davidas Clancy (Deividas Klansis) iš Lankasterio universiteto, priminė, jog eksperimentai su beždžionėmis parodė, kad motinos mitochondrijų DNR gali smarkiai padaugėti. Taigi, susidaro sąlygos ligai vėl pasireikšti, o panašus mechanizmas tikriausiai būdingas ir žmonėms.

J. Zhangas ir jo komanda sakė, jog berniuko mitochondrijos buvo patikrintos ir jog buvo nustatyta, kad kol kas „mažiau nei 1 proc. turi minimą mutaciją“, rašoma straipsnyje.

„Tikimės, kad to per mažai bet kokioms problemoms sukelti; bendrai yra manoma, kad problemos prasideda, kai būna paveikta maždaug 18 proc. mitochondrijų“, – sakė tyrimo autoriai.

Be to, naujagimis yra berniukas, todėl jokios paveldėtos mitochondrijų DNR palikuoniams perduoti negalės. „Turime likti budrūs dėl šios technologijos, kol bus sukaupta naujos informacijos ir (atlikta) tyrimų, bet, tikėkimės, kad šis vaikas augs ir nugyvens ilgą, sveiką gyvenimą“, – sakė D. Clancy.