- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 292 paraiškų, planuojamų įgyvendinti bendra projektų vertė – 311,18 mln. eurų. Paraiškas pagal šią priemonę galėjo teikti tiek jau veikiančios, tiek įsteigtos naujos įmonės taikomiesiems moksliniams tyrimams, produkto prototipo sukūrimui ir bandymui, laboratorijų įrengimui, tyrėjų personalui išlaikyti ir kitoms su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusioms veikloms.
„Džiugu, kad pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta tiek daug paraiškų. Tai rodo, kad Lietuvos mokslo įstaigos ir verslo įmonės, pasinaudodamos ES investicijomis, siekia kurti inovatyvius produktus, įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus ir taip stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Be to, šios ES investicijos sudaro galimybę įmonėms plėstis ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.
Verslas pagal šią priemonę dėl finansavimo konkuruoja tik su tai pačiai sumaniosios specializacijos krypčiai priskiriamais projektais. ES investicijos bus paskirstytos projektams, įgyvendinamiems sveikatos technologijų ir biotechnologijų, naujų gamybos procesų ir technologijų, agroinovacijų ir maisto technologijų, energetikos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės, transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų srityje.
Agroinovacijų ir maisto technologijų srityje sulaukta 36 paraiškų, bendra projektų vertė (ES investicijos ir pareiškėjo lėšos) – 55,1 mln. eurų. Šioje srityje siekiama tvarių agrobiologinių išteklių, saugesnio ir funkcionalaus maisto, inovatyvaus biožaliavų kūrimo, tobulinimo ir perdirbimo (biorafinavimo).
Energetikos ir tvariosios aplinkos srityje gautos 35 paraiškos, bendra projektų vertė – 36,3 mln. eurų. Šioje srityje lėšas numatoma skirti išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemoms tobulinti. Įmonės taip pat ketina plėtoti energijos ir kuro gamybą iš biomasės ar atliekų, apdoroti, saugoti ir šalinti atliekas. Finansavimas šioje srityje suteiktų galimybę kurti išmaniuosius mažaenergius pastatus ir saulės energijos įrenginius.
Įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje gautos 25 paraiškos, projektų vertė 19 mln. eurų. Šioje srityje planuojama diegti modernias ugdymosi technologijas ir skatinti modernius ugdymosi procesus, prisidėti prie proveržio inovacijų kūrimo ir technologijų ir procesų diegimo.
Naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje sulaukta 70 paraiškų, projektų vertė – 62,2,7 mln. eurų. Įgyvendinamais projektais bus plėtojamos lazerinės technologijos, konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos. ES investicijos taip pat prisidės prie lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos diegimo.
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje gautos 69 paraiškos, projektų vertė 97,1 mln. eurų. Investicijų gavėjai ES lėšas planuoja panaudoti molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, taip pat pažangių taikomųjų technologijų kūrimui, medicinos inžinerijai, skirtai ankstyvai diagnostikai ir gydymui.
Transporto, logistikos ir informacinių ryšio technologijų srityje sulaukta 51 paraiškos, projektų vertė 36,3 mln. eurų. ES lėšomis bus plėtojamos sumaniosios transporto sistemos bei informacinės ir ryšių technologijos, taip pat tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos ir modeliai.
Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ šiuo kvietimu planuojama investuoti 60 mln. eurų, o per 2014–2020 metų laikotarpį numatyta investuoti 139 mln. eurų ES investicijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...