Mokslininkės tyrimas Marso dykumų stotyje: „moteriška“ lyderystė kosmose būtų tvaresnė

  • Teksto dydis:

Marso dykumos tyrimų stoties vadų ataskaitomis paremtas tyrimas atskleidžia įdomius faktus apie moterų ir vyrų vadovų elgesio skirtumus: nors abiejų lyčių vadovai orientuoti į užduočių atlikimą, moterys dažniau komunikuoja pozityviai. Be to, vyrai daugiau dėmesio skiria pasiekimams, o moterys – savitarpio palaikymui. Pasak tyrimo autorės, Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologės Ingos Popovaitės, šios išvados rodo, kad moterys gali būti tinkamesnės ilgalaikėms misijoms į kosmosą.

Jungtinėse Amerikos valstijose, Jutos dykumoje įkurtoje Marso dykumų tyrimų stotyje (angl. Mars Desert Research Station, MDRS), nuolat dirba ir keičiasi mokslininkai – jie gyvena taip, tarsi būtų Marse. Jutos dykuma bent iš pažiūros labai panaši į Marso paviršių, todėl joje patogu bandyti atlikti užduotis, su kuriomis tektų susidoroti kada nors nuvykus į tolimąją planetą. Šioje tyrimų stotyje porą savaičių praleido ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotoja Inga Popovaitė.

Moterų aktyvumo įvairiose misijose vis dar trūksta

I. Popovaitės teigimu, 2021-ųjų duomenys rodo, kad atvirame kosmose sklendžiančiai Tarptautinei kosminei stočiai per du jos veiklos dešimtmečius vadovavo tik trys moterys. Nors kosmoso erdvė tampa vis atviresnė įvairioms socialinėms grupėms, šiuo metu dar mažai žinoma apie skirtingų lyčių vadovavimo ypatumus izoliuotoje, uždaroje ir ekstremalioje aplinkoje.

„Po dešimties ar dvidešimties metų, kai prasidės misijos į Marsą, ten tikrai keliaus mišrios lyčių grupės. Moterys astronautės jau ruošiasi po kelerių metų planuojamam skrydžiui į Mėnulį. Tačiau duomenų apie moteris kosmose vis dar trūksta dėl jų sąlyginai mažo skaičiaus tiek poliarinėse ekspedicijose, tiek kosmoso analoguose. Mišrių grupių dinamika lyginama su vien vyrų grupių dinamika“, – sako Pilietinės visuomenės ir darnaus vystymosi mokslo grupės tyrėja I. Popovaitė.

I. Popovaitės asm. archyvo nuotr.

Siekdama papildyti mokslinės literatūros šia tema išteklius, mokslininkė tyrė galimus lyčių lyderystės skirtumus kosmoso analogo erdvėse. Kosmoso analogai turi tam tikrų savybių, būdingų ir skrydžiams į kosmosą. Tokios tyrimų stotys gali būti specialiai sukurtos tam, kad atkartotų tam tikrus skrydžio į kosmosą etapus; panašios stotys gali būti skirtos ir kitiems tikslams (pavyzdžiui, Antarkties tyrimų stotis). Savo tyrimą I. Popovaitė atliko naudodama viešai prieinamas Marso dykumų tyrimų stoties vadų ataskaitas.

Abiejų lyčių lyderiai orientuoti į užduotis, tačiau moterys savo komandą drąsina dažniau

I. Popovaitė savo tyrime išanalizavo 2009–2016 m. Marso dykumų tyrimo stoties ataskaitas. Iš viso buvo išnagrinėti 824 vadų pranešimai, kurių kiekvieno vidutinis ilgis – 348 žodžiai (2008 ženklai); 277 iš jų parašė moterys, o 541 – vyrai. Minėtuoju laikotarpiu Marso dykumų tyrimų stotyje dirbo 27 vadovės moterys ir 49 vadovai vyrai.

Atlikusi kelių tipų analizę – kompiuterinę emocijų (sentimentų) analizę, kokybinį pranešimų turinio tyrimą ir žodžių dažnio skaičiavimus – mokslininkė nustatė tam tikrus moterų ir vyrų vadovų bendravimo skirtumus. Pirmiausia, moterų ataskaitos surinko ženkliai aukštesnius teigiamų emocijų ir žymiai mažesnius – neigiamų emocijų balus. Pastebėta, kad tiek moterys, tiek vyrai vadovai pasižymėjo į užduotis orientuota lyderio elgsena, tačiau moterys dažniau aptardavo savo įgulos narius. Be to, tose ataskaitose, kuriose buvo aptariami komandos nariai, vyrai daugiausia dėmesio skyrė komandinei dvasiai, lojalumui ir pasiekimams, o moterys – savitarpio palaikymui, motyvacijai ir teigiamai aplinkai. Galiausiai, tyrimo išvados atskleidė, kad kalbėdamos apie savo kasdienę veiklą moterys vadovės linkusios minėti abstraktesnes sąvokas.

I. Popovaitės asm. archyvo nuotr.

„Nors tradiciškai manoma, kad vyrai lyderiai yra orientuoti į užduotis, o moterys – bendruomeniškesnės vadovės, visgi mano tyrimas atskleidė, kad tiek vyrai, tiek moterys vadovai buvo vienodai orientuoti į užduočių atlikimą. Vienintelis skirtumas tarp jų – kad moterys daugiau dėmesio skyrė komandos bendruomeniškumui“, – tikina I. Popovaitė.

Pasak mokslininkės, jos atlikto tyrimai rezultatai patvirtina teoriją, teigiančią, kad moterys yra daugiau bendraujančios, bendruomeniškesnės lyderės nei vyrai. Be to, tai atspindi ir ankstesnių tyrimų duomenis, kurie atskleidė, kad vyrų ir moterų lyderių į užduotis orientuotas elgesys retai skiriasi.

„Moteriška“ lyderystė būtų tvaresnė kosminėse misijose

Pasakodama apie savo atradimus, I. Popovaitė atkreipia dėmesį, kad lytis ir lyderystė – socialiniai vaidmenys su galimai prieštaringais elgesio lūkesčiais: kai kurie lyderystės bruožai (tvirtas, griežtas, reiklus, konstruktyvus ir kt.) kultūriškai suvokiami ir suderinami su vyriškais, o ne moteriškais bruožais. Moterys lyderės dažnai skatinamos rodyti daugiau teigiamų jausmų kitiems ir vengti neigiamų emocijų, pavyzdžiui, reikšti pyktį.

I. Popovaitės asm. archyvo nuotr.

Ateityje, ilgalaikėse kosmoso kelionėse irgi didelę dalį laiko užims rutina ir tiesiog gyvenimas kartu.

Tačiau šis aspektas, būdingas „moteriškajai“ lyderystei, gali būti naudingas ekstremaliose situacijose. Darbas kosmoso analoguose, pasak mokslininkės, turi papildomų įtampų dėl ilgalaikės izoliacijos, uždarumo ir ribotų išteklių. Bet koks tarpasmeninis konfliktas čia gali sukelti pavojų komandos sėkmei. Socialinių mokslų mokslininkai pritaria, kad lyderis tokioje aplinkoje turi turėti tiek „agentinių“ (angl. agentic) (žmogus gali savarankiškai organizuoti, yra iniciatyvus, geba save reflektuoti ir kontroliuoti), tiek bendruomeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad tokiose situacijose lyderis turėtų būti orientuotas tiek į užduotį, tiek į žmones.

„Dalyvavimas kosmoso analogo misijoje – tai ne tik nuotykiai ir atradimai. Misijos metu įgula daugiausia atlieka kasdienes užduotis: gamina maistą, plauna indus, tvarko aplinką. Ateityje, ilgalaikėse kosmoso kelionėse irgi didelę dalį laiko užims rutina ir tiesiog gyvenimas kartu. Tokioje aplinkoje žmonės turi išgyventi ilgą laiką be emocinės ir psichologinės savo šeimos bei draugų paramos. Todėl lyderis, kuriam rūpi jo komandos emociniai poreikiai, tampa „tvaresnis“ (t. y. įkvepia, drąsina ir palaiko įgulos veiksmus kuriant geresnį pasaulį). Tai ypač aktualu vėlesniuose misijos etapuose“, – teigia I. Popovaitė.

Mokslininkės nuomone, tai lemia, kad moterys gali labiau tikti ilgalaikėms kosminėms misijoms nei vyrai. Tačiau norint šią hipotezę patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų šia tema.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip taip ...tik botokso daugiau ydekit

taip taip ...tik botokso daugiau ydekit  portretas
kiekvienai ,,,kosmonautei,,, visom sesiom lupom aprupinti .... vyrai --galvoja apie planu ,uzduociu vygdyma ir lesima , o moteriska puse -- apie pisi.....a ir barsciu virima , bei kolegu ir kolegiu apkalbejima...

kaunietis

kaunietis portretas
reikalaujame kvotų ne tik Marse ir valdžios institucijose

Armonaute, \\\\\.../////

Armonaute,  \\\\\...///// portretas
perspektyva.Truktelėk žolytės ir skrendi,(į vieną pusę).
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių