- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti turbūt padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai.
Maždaug 3,7 mlrd. žmonių – dauguma pasaulio populiacijos – yra visam gyvenimui užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Nors virusas labai paplitęs, palyginti mažai žinoma apie jo istoriją, kaip jis išplito visame pasaulyje.
Todėl tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi tirti šimtų žmonių dantų iš archeologinių radinių DNR ir surado keturis žmones, mirties metu turėjusius minimą virusą. Jų genomas buvo ištirtas sekoskaitos būdu, o tyrimo rezultatai trečiadienį paskelbti žurnale „Science Advances“.
„Naudodamiesi šiais atkurtais genomais galėjome nustatyti, kad visi šiuolaikinių tipų variantai jau egzistavo kažkuriuo vėlyvojo neolito, ankstyvojo bronzos amžiaus metu“, – sakė tyrimo bendraautorė Christiana Scheib (Kristiana Šeib) iš Kembridžo universiteto.
„Tai buvo šiek tiek netikėta, nes manyta, kad pūslelinė labai ilgai evoliucionavo drauge su žmonėmis“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Naujas kelias plisti
Ji priminė, kad visų rūšių primatai užsikrečia vienokiais ar kitokiais pūslelinės virusais, o žmonės tikriausiai jau buvo užsikrėtę, kai pirmą kartą migravo iš Afrikos.
Tačiau tyrimas parodė, kad tuos ankstyvus tipus prieš maždaug 5 tūkst. metų pakeitė šiuolaikinė viruso forma.
Ieškodami atsakymo, kodėl įvyko toks pasikeitimas, mokslininkai pasiūlė dvi teorijas.
Prieš maždaug 5 tūkst. metų vyko didelė migracija iš Eurazijos į Europą, ir tai galėjo paveikti virusą.
Kita teorija remiasi išvada, kad maždaug tuo pačiu metu žmonės pradėjo romantiškai bučiuotis.
„Tai tikrai yra vienas iš būdų pakeisti pūslelinės viruso perduodamumą“, – sakė Ch. Scheib.
Anot jos, paprastai virusas perduodamas tėvų vaikams, bet bučiavimasis būtų suteikęs visiškai naują galimybę persimesti nuo vieno žmogaus kitam.
„Tam tikri bronzos amžiaus tekstai ima rodyti bučiavimąsi tarp romantiškus ryšius palaikančių partnerių“, – pridūrė Ch. Scheib.
Daug ilgesnė
Ankstyviausias žinomas įrašas apie bučinius yra viename bronzos amžiaus rankraštyje iš Pietų Azijos, rodantis, kad toks paprotys taip pat galėjo atkeliauti iš Eurazijos į Europą.
Bučiavimasis „nėra visuotinė žmonių ypatybė“, sakė Ch. Scheib ir pabrėžė, kad sunku tiksliai atsekti, kada bučiniai atsirado ir ar jie tikrai susiję su HSV-1 išplitimu.
Prieš maždaug 2 tūkst. metų Romos imperatorius Tiberijus, kaip manoma, bandė uždrausti bučiuotis per oficialius renginius, kad neplistų pūslelinė.
Tyrimo bendraautorė Charlotte Houldcroft (Šarlot Huldkroft), taip pat iš Kembridžo universiteto, sakė, kad virusų, tokių kaip pūslelinės, evoliucija būna daug ilgesnė nei COVID-19 koronaviruso, galinčio mutuoti per kelis mėnesius.
„Veido pūslelinės [virusas] savo šeimininko [organizme] slepiasi visą gyvenimą, o plinta tik per burnos kontaktus, tad mutacijos atsiranda retai, [procesas] užtrunka šimtmečius ir tūkstantmečius“, – nurodė ji ir pridūrė, kad ankstesni pūslelinės genetiniai duomenys siekė tik 1925 metus,.
Ch. Houldcroft paragino atlikti daugiau tyrimų, atskleidžiančių labai seną virusų istoriją.
„Tik iš šimtų ar net tūkstančių metų senumo genetinių pavyzdžių galėsime suprasti, kaip DNR virusai, tokie kaip pūslelinė ir beždžionių raupai, taip pat mūsų pačių imuninės sistemos prisitaiko vieni prie kitų“, – sakė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...