Mokslininkai: kiekvienas esame potencialūs dezinformacijos kaip viruso nešėjai

10-ąją UNESCO Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitę iki spalio 31-osios tęsis  tarptautinė konferencija, atspindinti pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą. Tiek konferenciją, tiek ją lydintį Jaunimo forumą nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.

Aptariama medijų ir informacinio raštingumo įtaka darniam vystymuisi, lygiateisiškumui ir taikai įgyvendinti, mokymasis visą gyvenimą, kritinis mąstymas, MIR (medijų ir informacinio raštingumo) įtaka rinkimų kampanijoms, moksliniams tyrimams, žmogaus teisių gynimui, neformaliam švietimui, saviraiškos laisvė, gebėjimai megzti dialogą, MIR ir dezinformacija bei propaganda.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksė Balčytienė ir Kristina Juraitė teigia, jog medijų ir raštingumo ugdymo poreikis, ypač pandemijos laikotarpiu išaugus dezinformacijos, netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų srautui, išlieka itin svarbus.

Kuo daugiau informacinių rizikų, tuo didesnis medijų raštingumo poreikis ir aktualumas, kad nepatektume į toksiškos informacijos pinkles.

Anot prof. A. Balčytienės, ypač svarbu akcentuoti informacinio ir medijų raštingumo poreikį visuomenei. „Augant informacijos srautui, plečiasi ir turinio kūrėjų ratas, su informacija gausėja ir dezinformacijos, kai kalbėti gali kiekvienas turintis tam galimybę. Raštingumo, susivokimo reikės nuolat, nes atverdami naujas technologines galimybes ir atrasdami komunikacinius sprendimus, mes sykiu spartiname (tiesiogiai paveikiame) socialinių ryšių kūrimo procesus“, – teigia VDU profesorė.

„Sparčiai besikeičianti informacinė erdvė iš kiekvieno informacijos vartotojo reikalauja žinojimo, kritinio mąstymo ir gebėjimų susiorientuoti informacijos pertekliaus akivaizdoje, atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, atsakingai elgtis su informacija ir valdyti iškylančias rizikas. Kuo daugiau informacinių rizikų, tuo didesnis medijų raštingumo poreikis ir aktualumas, kad nepatektume į toksiškos informacijos pinkles“, – perspėja prof. K. Juraitė.

Šiųmetės UNESCO Pasaulinės medijų raštingumo savaitės konferencijos tema „Priešinantis dezinfodemijai: medijų ir informacinis raštingumas visiems”. „Dezinfodemijos” naujadaras, prof. A. Balčytienės teigimu, konferencijos pavadinime ne atsitiktinis.

„Dezinformacija plinta masiškai. Kiekvienas esame potencialūs dezinformacijos kaip kokio biologinio viruso nešėjai. Tai, ką skaitome, kuo dalinamės socialiniuose tinkluose, tampa aktyviais masinę dezinformacijos grandinę palaikančiais veiksmais. Dezinfodemija – tai tarsi naujo reiškinio įvardinimas, siekiant pasakyti, kad šis reiškinys nevyksta be mūsų: tai veikia šalia mūsų ir su mūsų kiekvieno pagalba. Tad kyla klausimas: ar galima šiam reiškiniui pritaikyti karantino aspektą? Ar galima uždaryti viešąją skaitmenizuotą erdvę, ją visiškai išjungti ir išvalyti? Kas tai galėtume padaryti?“ – retoriškai klausia A. Balčytienė.

VDU atstovė Rimgailė Dikšaitė primena, jog 2018 m. UNESCO Pasaulinį medijų ir informacinio raštingumo konferencija vyko Vytauto Didžiojo universitete. Pernai VDU Politikos ir diplomatijos fakultete buvo įkurtas UNESCO-UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras, kuriame yra vykdomi moksliniai tyrimai, mokymai, ekspertinių žinių sklaida. Šiemet Viešosios komunikacijos katedroje parengtas naujas, laisvai pasirenkamas studijų dalykas „Žurnalistika dezinformacijos amžiuje“, kurio tikslas suteikti teorinių bei analitinių žinių apie šiuolaikinių medijų aplinką, dezinformacijos iššūkius ir žurnalistikos svarbą pokyčių akivaizdoje.

„VDU Viešosios komunikacijos katedros tyrėjai kartu su partneriais iš Austrijos, Graikijos, Ispanijos, Kipro, Liuksemburgo ir Prancūzijos vykdo ERUM projektą, kurio tikslas – kelti būsimų žurnalistų rengimo kokybę, stiprinti jų medijų raštingumo kompetencijas bei atsparumą dezinformacijai, ugdyti įrodymais ir faktais pagrįstos informacijos rengimo įgūdžius. Šiuo metu atliekama žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų apklausa apie žurnalistikos situaciją ir jos iššūkius pandemijos metu“, – sako prof. K. Juraitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių