Hipotezė, kad katės gali turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai, pirmą kartą buvo iškelta dar 1995 metais. Pagrindiniu įtariamuoju tapo mikroskopinis parazitas Toxoplasma gondii, galintis daugintis tik kačių organizme. Tačiau žmonės juo gali užsikrėsti ir per užterštą vandenį, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą arba kontaktuodami su kačių išmatomis.
Psichiatras Johnas McGrathas ir jo kolegos iš Kvinslando psichikos sveikatos tyrimų centro Australijoje išanalizavo per pastaruosius 44 metus atliktus mokslinius tyrimus iš 11 pasaulio šalių, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę.
„Nustatėme, kad asmenys, kurie kontaktavo su katėmis, turėjo maždaug dvigubai didesnę tikimybę susirgti šizofrenijos spektro sutrikimais“, – teigė tyrimo autoriai.
Kaip parazitas veikia smegenis?
Patekęs į žmogaus organizmą, Toxoplasma gondii gali prasiskverbti į centrinę nervų sistemą ir paveikti neurotransmiterių veiklą. Anksčiau šis parazitas jau buvo siejamas su asmenybės pokyčiais, psichozinių simptomų atsiradimu ir kai kuriais neurologiniais sutrikimais.
Manoma, kad vien Jungtinėse Valstijose šiuo parazitu yra užsikrėtę apie 40 milijonų žmonių, nors dauguma jų nejaučia jokių simptomų.
Neskubėkite kaltinti savo augintinių
Nepaisant nerimą keliančios statistikos, tyrimo autoriai ragina išlikti atsargiems ir nedaryti skubotų išvadų.
Jie atkreipia dėmesį į kelis svarbius aspektus:
1. Koreliacija nereiškia priežastinio ryšio. Statistinė sąsaja neįrodo, kad šizofreniją sukėlė katė arba kad žmogus būtinai užsikrėtė nuo savo augintinio.
2. Tyrimų kokybė. Net 15 iš 17 analizuotų tyrimų buvo vadinamojo „atvejo–kontrolės“ tipo. Tokie tyrimai dažnai pasižymi didesne paklaidos rizika ir ne visada įvertina kitus galimus veiksnius.
3. Amžiaus veiksnys. Vienas tyrimas parodė, kad reikšmingiausias kontakto su kate laikotarpis buvo nuo 9 iki 12 metų amžiaus. Tuo tarpu jaunesniems nei 13 metų vaikams tokio ryšio nenustatyta.
4. Katės įkandimai. Kitas tyrimas, atliktas su JAV psichologijos studentais, neparodė ryšio tarp katės laikymo ir psichikos sutrikimų. Tačiau respondentai, kuriems buvo įkandusios katės, šizotipijos skalėje surinko aukštesnius balus. Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad tai galėjo būti susiję ir su kitomis bakterijomis, pavyzdžiui, Pasteurella multocida.
Mokslininkai pabrėžia, kad galutinėms išvadoms reikalingi nauji, didesnės apimties ir kokybiškesni tyrimai, kurie padėtų tiksliau įvertinti, ar katės iš tiesų gali būti vienas iš psichikos sveikatos rizikos veiksnių.
(be temos)
(be temos)