Lietuviai pirmieji tyrė lagūną Arkties pakrantėje: plaukėme į nežinomybę

„Per dešimt metų 500 metrų ledyno tiesiog ištirpo ir tai rodo mastelį, kokiu greičiu tirpsta ledynai ir kokiu greičiu ten vyksta pokyčiai“, – teigė mokslininkas Andrius Šiaulys.

Pirmoji problema, su kuria susidūrė mokslininkai – turėti žemėlapiai nebetinkantys, mat dėl tirpstančio ledo viskas jau buvo pasikeitę. Tai buvo rimta, mat ekspedicija buvo planuota pagal nebevartotinus žemėlapius.

„Visas kraštovaizdis tiek pasikeitė, kad mes negalėjome nuplaukti, kur planavome“, – pasakojo A. Šiaulys. Vyras tikino, kad teko ir klimpti, ir valtis vilktis krantu, kur seniau buvo vanduo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paseklėjo tos vietos, kur iš pradžių atrodė, kad yra gilios. Kelionė buvo komplikuota, bet tai sukėlė atradėjo emocijas, nes plaukėme į nežinomybę“, – dalijosi A. Šiaulys.

Tyrimo objektas, ledyno atidengta lagūna, yra net 35 metrų gylio ir tris kartus druskingesnė už Baltijos jūrą.

„Lagūnos viršuje gėlas vanduo, kaip Kuršių mariose, ties Juodkrante. O trijų metrų gylyje druskingumas jau kaip Baltijos jūroje“, – pasakojo mokslininkas Sergej Olenin. Mokslininkams buvo netikėtas toks vandens tankis.

Tačiau didžiausia mįsle išlieka tai, kaip lagūnoje atsirado jūrinio vandens. Tvirtinama, kad ekspedicijos dalyviai kelionės metu nematė, kad per potvynius į lagūną įeitų jūrinis vanduo.

Kuo sotesnė meška – tuo laimingesni mokslininkai.

„Galbūt sezoniniai štormai, o gal toks vanduo iš tirpstančių ledynų“, – spėliojo S. Olenin.

Akį traukianti, bet pavojinga aplinka

Savaitę gyvenant palapinėse ekstremalus oras nebuvo vienintelis pavojus, su kuriuo susidūrė mokslininkai. Arktyje yra iki 3,5 tūkst. baltųjų lokių, tad vyrams teko pakaitomis budėti naktimis. Laimei, aplink lagūną buvo itin daug ruonių, kurie yra šių žvėrių maisto šaltinis.

„Kai pamatėme mešką, ji atrodė stora ir patenkinta. Ten joms maisto yra ištisus metus, o kuo sotesnė meška – tuo laimingesni mokslininkai. Mažėja tikimybė, kad ji norės mumis paskanauti“,  – juokavo A. Šiaulys. Tiesa, tai nebuvo vieninteliai gyvūnai, su kuriais teko susitikti septyniems mokslininkams.

Grožintis amžino įšalo kraštu, tundromis, pasirodydavo ir delfinų, ir banginių.

„Staiga delfinai, staiga banginis. Ir į mus pažiūrėkit!“ – juokėsi S. Olenin.

„Pilnas komplektas. Ten gamta yra labai turtinga“, – tęsė S. Olenin.

Pasak mokslininkų, Arktis yra svarbi, nes leidžia suprasti, kaip kadaise traukiantis ledynams atrodė Baltijos jūra. Viliamasi, kad į tokias ekspedicijas bus vykstama dažniau ir bus daugiau įvairių sričių specialistų.