Kinijoje pagaminta raketa „Long March 2F“ su 21-osios „Shenzhou“, arba „Dangaus laivo“, misijos įgula iš paleidimo centro Dziučiuane, Gobio dykumos pakraštyje šalies šiaurės vakaruose pakilo 23.44 val. vietos (17.44 val. Lietuvos) laiku, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Kosminė stotis „Tiangong“, arba „Dangaus rūmai“, kurioje dirba kas pusmetį keičiamos astronautų įgulos, yra Kinijos kosmoso programos, į kurią siekiant pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją investuoti milijardai JAV dolerių, pasididžiavimas.

Kinija turi drąsių planų iki šio dešimtmečio pabaigos nusiųsti misiją su įgula į Mėnulį ir galiausiai pastatyti bazę Mėnulio paviršiuje.

Tarp trijų 21-osios „Shenzhou“ misijos astronautų yra ir 32 metų skrydžių inžinierius Wu Fei (Vu Fėjus), jauniausias iš šalies astronautų, kada nors dalyvavusių kosminėje misijoje.

Orkestrui grojant patriotinę dainą, trys astronautai per atokioje paleidimo bazėje surengtą ceremoniją atsisveikino su kolegomis ir šeimos nariais.

Misijai vadovaujantis astronautas Zhang Lu (Džang Lu) ketvirtadienį žurnalistams sakė esąs įsitikinęs, kad jo komanda „į tėvynę ir pas jos žmones sugrįš pasiekusi visišką sėkmę“.

Pirmą kartą į kosmosą skrendantis Wu Fei ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė, kad jaučiasi „nepaprastai laimingas“.

Į kosminę stotį taip pat gabenamos keturios pelės – dvi patelės ir du patinai, pirmųjų Kinijos orbitinių eksperimentų su graužikais objektai.

21-oji „Shenzhou“ misija kosminę stotį turėtų pasiekti po maždaug trijų su puse valandos po pakilimo.

Nuo 2011-ųjų, kai Jungtinės Valstijos uždraudė NASA bendradarbiauti su Kinija ir taip paskatino Pekiną orbitoje kurti savo stotį, Rytų Azijos milžinė iš esmės buvo pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Pastaraisiais metais Kinija skyrė milijardus dolerių kosmoso programai, kad įgyvendintų tai, ką prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) vadina Kinijos žmonių „kosmine svajone“.