Kaip atvėsinti Žemę?

– Ar tokia primityvi priemonė kaip veidrodis gali būti medžiaga, atspindinti saulės spindulius į kosmosą?

– Tam tikra prasme tai nebūtų veidrodis kaip mes suprantame ir naudojame. Labiausiai tikėtinas sprendimas – į atmosferą išpurkšti aerozolių, kurie papildomai atspindėtų saulės šviesą į kosminę erdvę, taip sumažindami šilumos patekimą į paviršių ir šilimą.

– Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitoje sakoma, kad kol kas tokių geoinžinerinių saulės sprendimų nereikia. Kaip manote, tai realu ar utopija?

– Šiandien techninės galimybės būtų sunkiai pasiekiamos, kalbant apie kokio masto ir aerozolio kiekius reikėtų purkšti. Pati idėja, nors savaime nėra nauja, jai 50 metų, tačiau turi porą esminių trūkumų. Vienas jų – tai bandymas išvengti simptomų, bet nepašalinti priežasties. Priežastis – vis dar didėjantis anglies dvideginio išmetimas į atmosferą dėl pramoninės veiklos. Šis geoinžinerinis būdas yra vienintelis, kuris leistų gana greitai – per kelerius metus pastebimai atvėsinti klimatą. Tačiau tai reikalauja nuolatinių pastangų. Šio projekto idėja – kasmet žemės atmosfera turi būti išpurškiama 10–20 mln. t anglies dioksido. Kalbama, kad šias pastangas turėtų tęsti dešimtmečius, galbūt net amžių. Kitas – ir labai pavojingas dalykas – šiandien niekas negali pasakyti, prognozuoti padarinių, t. y. kuo tai pasibaigs. Prognozuoti Žemės klimatą ilgesniam laikotarpiui šiandien neįmanoma. Apie įgyvendinimą tokio projekto tikrai artimiausiu metu – kelių dešimtmečių laikotarpyje kalbėti negalime.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Mokslininkai turbūt tarpusavyje svarsto įvairiausių galimybių.

– Žinoma, mes turime ieškoti sprendimų. Vienas iš pagrindinių ir realistiškiausių – mūsų energijos išteklių naudojimo keitimas – perėjimas prie atsinaujinančių išteklių, anglies dvideginio išmetimo mažinimas. Tačiau tiek, kiek jau išmetėme, efektas klimatui bus juntamas dar daug amžių į priekį. Kol kas nėra sprendimo, kuris greitai viską išspręstų, nes, ėmęsi kažkokių sprendimų, rezultatą pamatysime tik po šimtmečių.